Briuselyje pristatyti Stokholmo regione įgyvendintų biokuro naudojimo miesto darnaus transporto plėtrai pavyzdžiai.
Europos vietos ir regionų valdžių organizacija „Vietos valdžia už tvarią plėtrą“ (angl. ICLEI – Local Governments for Sustainability) lapkričio 12 d. Stokholmo regiono atstovybėje Briuselyje organizavo trečiąjį ciklo „Tvarios plėtros pusryčiai“ renginį, kurio tema „Biokuro vaidmuo miesto darnaus transporto plėtrai“.
Stokholmo regiono atstovybės vadovas Thomas Kriis Konst, pristatydamas naujai atidarytas šio biuro patalpas džiaugėsi, kad jos įrengtos iš natūralių medžiagų - medžio, akmens ir stiklo, nenaudotos plastmasės. Biuro vadovas informavo, kad naktinis biuro apšvietimas naudos dienos metu sukauptą šviesos energiją, taip apšviečiant biuro vitrinas. Šio renginio organizatoriai nutarė nedalinti nereikalingų popieriaus lapų ar plastmasinių rašiklių. Tausojant aplinką, puoselėjant miškus, visi šio renginio dalyviai buvo paraginti arba patiems pasodinti po ąžuolą Viktorijos ežero regione Afrikoje, arba tai patikėti šio biuro šeimininkams, kurie už kiekvieną šio renginio dalyvį pasodins po ąžuolą.
Olandijos atstovas ir projekto vadovas Per Godfroij pristatė biodegalų teikiamus pranašumus, projekte „Biodegalų miestai“(www.biofuel-cities.eu) dalyvaujančių miestų patirtį. Projektas miestams partneriams sudarė galimybę gauti techninę konsultacinę pagalbą apie biodegalų gamybą ir jų panaudojimą, buvo tiriamas automobilių, naudojančių biodegalus, patikimumas, sukurta biodegalų naudojimo registravimo sistema. Biodegalai yra tik vienas, bet ne vienintelis sprendimas, kuriant darnaus transporto miestus.
Renginyje dalyvavęs Europos Parlamento narys Claude Turmes, Žaliųjų grupės EP viceprezidentas, sukritikavo šio kuro pranašumus ir pareiškė, kad reikia iš esmės keisti Europos ir viso pasaulio žmogaus aprūpinimo maistu ir visą žemės ūkio politiką, nes netrukus planetai reikės išmaitinti apie 9 milijardus žmonių, todėl bet koks augalinių kultūrų naudojimas transporto reikmėms ar kurui, nėra tvaraus požiūrio į žemės ateitį apraiška. Jo nuomone, net Nobelio premijos laureatai, laimėję šias premijas gamybos ar ekonomikos srityje yra akli ir nemato viso vaizdo, kas atsitiks žemėje, kai daugiau nei 2-3 milijardai indų ir kinų pradės vartoti tiek maisto, kiek vidutinis europietis ar siekti naudoti tiek transporto priemonių, kiek viduriniosios klasės vakarų pasaulio gyventojas. Jo nuomone, ateities miesto transporto priemonė – visuomeninis transportas, kuris vartos biometaną su biodyzeliu, galbūt elektrą bei bus varomi etanolio ir elektros hibridiniais varikliais. O ateities principas, pasak EP nario, yra visų žmogaus gyvenimo ir veiklos sričių ekologizavimas ir “žalinimas”, jau šiandien plačiai taikant praktikoje žaliųjų viešųjų pirkimų principą.
Švedijos atstovas Jonas Ericson pristatė garsųjį regiono ir miesto transporto eksperimentą Stokholme. Jo metu sukurta ir įgyvendinta nauja miesto ir regiono transporto politika: miesto ir priemiesčių teritorijos suskirstytos zonomis, įvesti mokesčiai, išplėsti apvažiavimai, planuojamos kelionės į darbą ir į namus, pirmenybė teikiama visuomeninio transporto sistemai.
Švedijos valstybė ir Stokholmo savivaldybė suteikė daug lengvatų biokurą vartojantiems automobiliams, t.y. automobiliams, išskiriantiems nedaug anglies dvideginio: pvz. galimybes patekti į riboto lankomumo ar automobiliais nelankomas vietas, parkavimo lengvatas, teisę nemokamai patekti į oro uosto zoną.
Gyventojai teigiamai įvertino šį projektą, jam pritarė ir patys prisidėjo prie jo įgyvendinimo, ypač po to, kai įsitikino jo teikiamais privalumais: mažiau taršos, mažiau transporto, mažiau grėsmių, švaresnis oras, mažesnės laiko sąnaudos, mažiau įtampos keliuose, gatvėse, kiemuose.
Švedijos atstovas taip pat akcentavo, kad transporto sistemos reforma Stokholmo miesto ir regiono gyventojui kasdien kainuoja apie 2 eurus, o londoniečiui apie 8 eurus. Tikimasi, kad iki 2050 m. Stokholmas taps visai iškastinio kuro nenaudojančiu miestu, o didžiausias impulsas tokiai veiklai – 2010 m Europos žaliosios sostinės titulas Stokholmui.
LSA atstovo Briuselyje inf.