Reikia veikti nedelsiant, kad Europoje būtų užtaisytos įgūdžių trūkumo spragos ir kad europiečiai ateityje turėtų didesnes galimybes įsidarbinti, teigiama Europos Komisijos paskelbtoje nepriklausomų ekspertų ataskaitoje „Naujoms darbo vietoms – nauji įgūdžiai“. Išvadose akcentuojama, kad būtina tinkamai skatinti žmones tobulinti savo įgūdžius ir geriau sieti švietimą, profesinį mokymą ir darbą, kurti tinkamus kvalifikacijų derinius ir įžvalgiau rengtis būsimiems kvalifikacijų poreikiams. Naujoji ataskaita šiandien pristatoma aukšto lygio konferencijoje.
Už užimtumą atsakingas Europos Komisijos narys Vladimiras Špidla sakė: „Žmonėms pagerinus profesinius įgūdžius, krizė banga imtų slūgti greičiau, ir atsivertų stabilesnės ekonominės sėkmės perspektyva.“
Už švietimą, profesinį mokymą ir kultūrą atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius sakė: „Turime ištrinti ribas tarp švietimo, profesinio mokymo ir darbo, kad žmonės nuolat galėtų atnaujinti kvalifikacijas pagal kintančius darbo rinkos poreikius.“
Problemos esmė:
- Šiuo metu trečdalis darbingo amžiaus europiečių oficialiai nėra įgiję ar turi mažai profesinių įgūdžių. Dėl to šie žmonės turi 40% mažiau galimybių įsidarbinti nei tie, kurių kvalifikacija yra vidutinio lygio.
- Itin kvalifikuotų asmenių įsidarbinimo procentas visoje ES siekia 84%, vidutiniškai kvalifikuotų – 70%, mažai kvalifikuotų – 49%.
- Žemos kvalifikacijos asmenims yra mažiau galimybių atnaujinti savo įgūdžius ir įsitraukti į tęstinį mokymą.
- Bendrovėms, kurios apmoko darbuotojus, veiklos nutraukimo galimybė yra 2,5 mažesnė nei toms, kurio to nedaro.
- Švietimo sistemos, kurios visiems suteiktų tinkamus įgūdžius, galėtų ilgesnėje perspektyvoje padidinti BVP net 10%.
Ekspertai taip pat pateikia rekomendacijas kvalifikacijų trūkumo problemai spręsti:
- Geriau skatinti darbdavius ir potencialius darbuotojus atnaujinti savo įgūdžius; investuoti į įgūdžius reikėtų daug, kūrybiškai, o ne tik finansiškai;
- Atverti švietimo ir profesinio mokymo įstaigas naujovėms, darbdavių ir besimokančiųjų poreikiams; formuoti mokymo programas, kurios būtų orientuotos į konkrečius mokymosi rezultatus;
- Siūlyti labiau darbo rinkai pritaikytas kvalifikacijas;
- Geriau planuoti būsimą kvalifikacijų poreikį.
Visos šios sritys tarpusavy susijusios: reikia imtis visų veiksmų iškart, ir už juos turi būti atsakingos visos suinteresuotosios šalys.
Ataskaitoje akcentuojama, kad daugelis europiečių neturi pakankamų įgūdžių: beveik trečdalis 25–64 metų ES gyventojų yra mažai kvalifikuoti, ir tik ketvirtadalis – labai kvalifikuoti. Net ir turtint gerus įgūdžius, darbdaviai dažnai ieško visai kitokio profilio darbuotojo, todėl reikia geresnio tarpdalykinių ir konkrečios srities įgūdžių derinio.
Europinio centro CEDEFOP duomenimis, artimiausią dešimtmetį atsiras 80 mln. darbo vietų, iš kurių beveik 7 mln. bus naujos, ir joms reikės labai kvalifikuotos darbo jėgos.
Kontekstas
2008 m. ši ataskaita skelbiama pagal 2008 m. gruodį ES pradėtą iniciatyvą „Naujoms darbo vietoms – nauji įgūdžiai“, kuria siekiama stiprinti švietimo ir profesinio gyvenimo ryšius. 2009 m. pavasarį Europos Komisija paskyrė nepriklausomų švietimo, kvalifikacijų ir užimtumo ekspertų iš visos ES grupę, kuriai pavedė siūlyti gaires ilgalaikei ES ekonomikos reformavimo strategijai (Europa 2020).
Daugiau informacijos
Ekspertų ataskaita „Naujoms darbo vietoms – nauji įgūdžiai: veikime iškart“:
http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=697&furtherNews=yes
CEDEFOP pranešimas spaudai ir papildoma informacija:
http://www.cedefop.europa.eu/EN/news/15221.aspx
http://www.cedefop.europa.eu/EN/Files/9021_en.pdf
ES užimtumo strategija
http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=568&langId=en
New Skills for New Jobs:
http://ec.europa.eu/education/focus/focus2043_en.htm
Vaizdo žinios: „žaliųjų“ darbo vietų kūrimas
http://www.tvlink.org/mediadetails.php?key=61489feda9e3758486af&title=Creating+Green+Jobs&titleleft=Employment
