POLIITIKOS APŽVALGA

2012 m. vyksianti Jungtinių Tautų tvarios plėtros konferencija (UNCSD), vadinamoji „Rio+20 Summit“, vyks praėjus lygiai dviem dešimtmečiams po pradinės tarptautinės konferencijos Rio de Žaneire.

1992 m. vykusioje konferencijoje, dar vadinamoje „Earth Summit“, buvo susitarta dėl veiksmų plano („Agenda 21“) bei deklaracijos, kuri nustatytų tvarios plėtros principus.  

Po dešimties metų vykusiame susitikime Johanesburge buvo nutarta, kad esminiai visuomenių gamybos ir vartojimo pokyčiai yra ypač svarbūs, norint pasiekti pasaulinio tvaraus vystymosi. Visos vyriausybės buvo paragintos skatinti tvarų vartojimą bei gamybą ir buvo priimtas planas stiprinti „Agenda 21“ įgyvendinimą.

2012 m. Brazilijoje vyksiančioje konferencijoje bus siekiama užtikrinti įsipareigojimų prisidėti prie tvaraus vystymosi atnaujinimą bei įvertinti pažangą, kuri buvo padaryta per pastaruosius du dešimtmečius. Dvi pagrindinės dėmesio sritys yra:

Žalioji ekonomika tvaraus vystymosi ir skurdo likvidavimo kontekste;

Institucinis tvaraus vystymosi pagrindas.

 2010 m. gegužės mėn. JT ataskaitojepateikiama informacija apie pažangą ir spragas įgyvendinant tvaraus vystymosi sprendimus nuo 1992 m. ir 2012 m. vyksiančios konferencijos dviejų temų apžvalga.  

Europos lygmeniu ES Tvarios plėtros strategija, priimta 2001 m., pateikė ilgalaikę viziją ir bendras gaires dėl aplinkosaugos ir ekonominio bei socialinio vystymosi Europoje.

ES klimato kaitos ir energetikos politikos,  įgyvendinus ES išmetamųjų teršalų leidimų sistemą, kuri laikoma kovos su klimato kaita pamatu, rodo, kokį poveikį Tvarios plėtros strategija turėjo politinei darbotvarkei.

Tačiau Sąjungos pastangos tuo nesibaigė, dabar ES pradėjo integruoti tvarumo aspektą ir į daugelį kitų politikos sričių, tokių kaip efektyvus vandens naudojimas žemės ūkyje, atsinaujinančių energijos šaltinių pritaikymas transporto srityje bei tvari gamyba ir vartojimas.

Papildant Tvaraus vystymosi strategiją, Sąjungos pagrindiniai prioritetai buvo nustatyti „Europa 2020“ strategijoje, kuria siekiama skatinti pažangų bei tvarų augimą vystant efektyviai išteklius naudojančią, žalesnę ir konkurencingą ekonomiką.

Šiandien beveik visos ES valstybės narės turi priėmusios savo nacionalines tvaraus vystymosi strategijas. Tačiau labai sudėtinga palyginti nacionalines strategijas, kadangi jos labai skiriasi kiekvienoje valstybėje. Neseniai paskelbtoje Europos tvaraus vystymosi tinklo (European Sustainable Development Network - ESDN) ataskaitoje pateikiama atnaujinta informacija apie 27 ES valstybių narių nacionalines strategijas.
 

PROBLEMOS

Jungtinės Tautos mano, kad, praėjus dvidešimčiai metų po Rio de Žaneiro „Earth Summit“, atėjo laikas užsitikrinti tvaraus vystymosi politinių įsipareigojimų atnaujinimą pasauliniu lygmeniu.

2012 m. gegužės mėn. vyriausybių, verslo ir pilietinės visuomenės lyderiai iš viso pasaulio antrą kartą susirinks Rio de Žaneire ir dalyvaus JT Tvaraus vystymosi konferencijoje, dažniausiai vadinamoje „Rio+20“ , kad susitartų dėl ateinančių dviejų dešimtmečių politikos krypčių bei pradėtų spręsti naujus iššūkius, tokius kaip bioįvairovės ir ekosistemų nykimas bei vandens trūkumas.

Šiuo metu Europos Komisija rengia Komunikatą, koordinuosiantį ES indėlį į 2012 m. konferenciją. Jis bus paskelbtas 2011 m. birželio mėn.

Ekologiškesnė ekonomika

„Rio+20“ konferencija bus grindžiama Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos Žaliosios ekonomikos iniciatyva, kurios tikslas – padėti vyriausybėms performuoti politikas bei investicijas įvairiuose sektoriuose, įskaitant švariųjų technologijų, atsinaujinančių energijos šaltinių, vandens paslaugų, ekologiško transporto, atliekų tvarkymo, ekologiškų pastatų bei tvaraus žemės ūkio ir miškų.  

Pagrindinis iniciatyvos tikslas yra įveikti rinkos nesėkmes sprendžiant aplinkosaugos išskyrimą iš ekonominės veiklos (taikant principą „teršėjas moka“ arba vadinamąjį  „poveikio išorei  internalizavimą“). Iniciatyva taip pat nukreipta ir į socialinius tikslus, tokius kaip darbo vietos, makroekonominė aplinka ir plėtros politika.

Pasak JT, ekologiškos ekonomikos politikos priemonės yra:

Teisingų kainų nustatymas panaikinant subsidijas ir įvedant mokesčius veikloms, darančioms žalą aplinkai. Tikslas yra suvokti poveikį išorei, paremti tvarų vartojimą ir paskatinti ekologiškus verslo sprendimus;

Viešųjų pirkimų politika, skatinanti ekologišką verslą ir rinkas;

Ekologinių mokesčių reforma, kurios tikslas perkelti mokesčius nuo „gerųjų“ gamybos veiksnių (pavyzdžiui, darbo) „blogiesiems“ veiksniams (pavyzdžiui, taršai). Tikslas yra „ištaisyti šalutinį poveikį aplinkai“ ir kartu pakelti darbo lygį;

Valstybinės investicijos į tvarią infrastruktūrą (transportą, atsinaujinančius energijos šaltinius ir t.t.) bei gamtinį kapitalą, - kad būtų atkurtos, išlaikytos ir, kur įmanoma, padidintos gamtos kapitalo atsargos;

Socialinė politika, kuri siektų suderinti socialinius tikslus su esamomis arba siūlomomis ekonominėmis politikomis.  

Laipsniškas nepadedančių aplinkai subsidijų nutraukimas

JT pranešime, paskelbtame 2011 m. vasario mėn., dėl ekologiškos ekonomikos teigiama, kad kasmetinės 950 mlrd. eurų investicijos (arba 2 proc. pasaulio BVP) dašimtyje pagrindinių sektorių galėtų paskatinti perėjimą prie „mažai akmens anglių naudojančios, efektyviai išteklius naudojančios ekologiškos ekonomikos“.

Ataskaitoje, pavadintoje „Ekologiškos ekonomikos link: kelias į darnų vystymąsi ir skurdo likvidavimą“, teigiama, kad daug anglių naudojanti „rudoji ekonomika“ vis labiau veda į kainų šuolius, krizes ir išteklių trūkumą.

O investicijos į tokias sritis, kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai, efektyvus energijos naudojimas, miškų saugojimas ir vandens švarinimas, priešingai, galėtų stabilizuoti ar net padidinti ekonominį augimą ir išlyginti nelygybę.

„Žalioji ekonomika neužgniauš augimo ir gerovės“, sakė Pavanas Sukdevas (Pavan Sukhdev), UNEP Žaliosios iniciatyvos vadovas. „Ji padės atstatyti ryšį su tuo, kas yra tikrasis turtas, paskatins pakartotines investicijas, užuot tik naudojusi gamtinius išteklius, ir teiks naudos daugeliui, o ne keliems išrinktiesiems.“  

Iš ataskaitoje pateikiamų skaičių matoma, kad dabar pasaulyje subsidijos aplinkai kenkiančioms veikloms, tokioms kaip iškastinio kuro gavyba ar žemės ūkio paskirties pesticidų gamyba, skiriama apie 1–2 proc. viso pasaulio BVP.

„Jas sumažinus arba visai panaikinus,  galėtume gauti daug naudos ir lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti perėjimą į ekologišką ekonomiką“, teigiama ataskaitoje.

„Rio+20“ – ES vizija

Kalbant apie derybas dėl „Rio+20“, Europos Komisija sutinka, kad pasaulinė vizija dėl to, kaip judėti ekologiškos ekonomikos link, „bus būtina ne tik sprendžiant pasaulinius iššūkius, bet ir siekiant pačios ES politikos tikslų“. Išteklių tausojimas ir ekologiška ekonomika yra ES naujos augimo strategijos „Europa 2020“ šerdis.

Europos Sąjungai rengiantis konferencijai reikės sukurti bendrą viziją dėl ekologiškos ekonomikos koncepcijos ir nuspręsti, kokių konkrečių priemonių ji yra pasirengusi imtis ilguoju laikotarpiu siekiant šio tikslo.

ES vykdomosios institucijos nori padidinti ekologiško sektoriaus vaidmenį pasaulinėje ekonomikoje, sukurti ekologiškesnes ir geresnes darbo vietas, sumažinti energijos ir išteklių naudojimą gamybos procese, sumažinti atliekų kiekį ir taršą bei nutraukti išiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.

Tarp svarbiausių ES prioritetų yra ir nauja tarptautinė sistema, skirta skatinti viešąsias ir privačias investicijas į ekologišką ekonomiką – arba įgyvendinant nacionalinius savanoriškai nustatytus tikslus, arba privalomus tikslus, kurie turi būti pasiekti iki 2020 metų. Taip pat gali atsirasti ir naujų partnerysčių efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologinių naujovių srityje.

Pasaulio aplinkos organizacijos link?

Antroji pagrindinė konferencijos „Rio+20“ tema orientuota į visų trijų ramsčių  – socialinio, aplinkos ir ekonominio – „institucinį pagrindą tvariam vystymuisi“.  

Pasauliniu lygmeniu dvi pagrindinės institucijos, susijusios su tvaraus vystymosi klausimais, yra Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), įkurta 1972 m., ir JT tvaraus vystymosi komisija, įkurta po Rio de Žaneire vykusios konferencijos “Earth Summit“.

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį atsirado labai daug aplinkos konvencijų, taip pat visų lygių valstybinių įstaigų bei departamentų. Todėl susidarė didelė taisyklių įvairovė. Verslas kūrė savo aplinkosaugos departamentus, o akademinės institucijos - savo tyrimų centrus.

Aplinkosaugos institucijų gausėjimo greitis lenkia tvaraus vystymosi ekonominius ir socialinius ramsčius.

Siekiant užtikrinti nuoseklumą pasauliniu lygiu, Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy (Nicolas Sarkozy) labai palaikė Pasaulio aplinkos organizacijos, kuri būtų atsakinga už nuoseklių ir efektyvių veiksmų įgyvendinimą įvairiais lygmenimis, idėją.

Dabartinėse derybose daugiausia dėmesio skiriama specializuotos JT institucijos įkūrimui arba esamos UNEP institucijos, kuriai trūksta įgaliojimų įgyvendinti plataus užmojo politiką, atnaujinimui.

Komisija pritaria, kad pasauliui reikia padidinti tarptautinių aplinkosaugos organizacijų ir JT struktūrų veiklos efektyvumą, o tarptautinėms finansavimo institucijoms ir daugiašaliams aplinkosaugos susitarimams reikia aukštesnio tarpusavio veiksmų sąveikos lygmens, kad būtų galima ką nors pakeisti.

Ministrų ir aukšto lygio atstovų grupėdėl tarptautinio aplinkosaugos valdymo nustatė keletą priemonių, kaip pagerinti tarptautinį aplinkosaugos valdymą. Minėtos priemonės apima:

Mokslo ir politikos sąsajų stiprinimą;

JT lygmens aplinkos strategijos plėtojimą;

Daugiašalių aplinkosauginių susitarimų sąveikos realizavimą;

Pasaulinės aplinkosaugos politikos ir finansavimo susiejimą;

Aplinkos pajėgumų plėtojimo sistemos vystymą;

Regioninio lygmens strateginio dalyvavimo stiprinimą..

Prekybos pobūdžio paslaugų kainodara

„Rio+20“ konferencijoje greičiausiai taip pat bus apžvelgiami „Ekosistemų ir biologinės įvairovės projekto“ (TEEB), kuris yra JT Žaliosios ekonomikos iniciatyvos dalis, rezultatai.

Kartu su Jungtinės Karalystės Stern apžvalga apie klimato kaitos ekonomiką per pastaruosius dvejus metus pagal iniciatyvą buvo vykdomi didžiuliai skaičiavimai, kad būtų įkainotos gamtos paslaugos. Iniciatyva, parodydama dirvos, miškų ar gėlo vandens ekonominę vertę ir „rinkos kainą“, tikisi įtikinti politikos formuotojus įgyvendinti „teršėjas moka“ principą įvairių sričių politikoje.  

Savo ataskaitoje verslui iniciatyva teigia, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas gali atverti naujų galimybių verslui, jis gali arba plėtoti ekologiškus produktus ir paslaugas, arba prekiauti „biologinės įvairovės“  kreditais.

Ataskaitoje net prognozuojama, kad gali atsirasti biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų rinkos, jos papildytų jau esamas, tokias kaip, pavyzdžiui, ES leidimų prekybos sistema anglies dioksido emisijoms.
 

Teisinis bendradarbiavimas

Pastaraisiais metais UNEP taip pat daugiau dėmesio skyrė bendradarbiavimui kaip pagrindui įgyvendinti aplinkosaugos teisę nacionaliniu lygmeniu su teisinėmis institucijomis.

UNEP Teisėjų programos tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp teisinių institucijų dalijantis teisine informacija ir užtikrinant nacionalinio lygmens atitikimą tarptautinei aplinkosaugos teisei.

„Pasaulinė prokurorų ir aplinkosaugos teisės iniciatyva“ bus pradėta “ Rio+20” konferencijoje.

NUOMONĖS

(Norėdami pamatyti visas suinteresuotąsias šalis, spustelkite čia.)

JT generalinis sekretorius Banas Kimunas (Ban Ki-moon) skatina „veikti revoliuciškai“ siekiant tvaraus vystymosi ir įspėja, kad neapgalvotas išteklių naudojimas praėjusį amžių yra „pasaulinis savižudybės paktas“, o laikas bėga, tad reikia kuo greičiau sukurti ekonominį modelį tam, kad išgyventume.

Šiais metais, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, jis apibūdino tvarų vystymąsi kaip „21 a. augimo darbotvarkę“ ir išvardijo begalę vystymosi klaidų, atsiradusių dėl klaidingo įsitikinimo, kad gamtos ištekliai niekuomet neišseks. Šie įsitikinimai, pasak jo, ir buvo praėjusio šimtmečio ekonomikos variklis.

„Mes išsikasėme sau kelią į augimą. Ir sudeginome savo kelią į gerovę. Mes tikėjome vartojimu be pasekmių. Tai jau praeitis. 21 a. ištekliai pradeda baigtis, o pasaulio temperatūra kyla“, kalbėjo Ban Kimunas.

Savo bendrame atsakyme į UNEP „Rio+20“ klausimyną ES ir jos 27 valstybės narės pažymėjo, kad „kalbant apie ekologišką ekonomiką reikės atsižvelgti į skirtumus tarp valstybių, todėl metodai tam tikra prasme turės būti lankstūs“.

Blokas teigia, kad tarptautinė bendruomenė turi atsižvelgti į skirtingus besivystančių valstybių, sparčiau augančių ekonomikų ir išsivysčiusių šalių socialinius ir ekonominius aspektus, taip pat  atsižvelgti į siūlomų priemonių socialinius aspektus.

ES tikisi, kad bus pasiektas „pasaulinis įsipareigojimas ir bendras ekologiškos ekonomikos supratimas tvaraus vystymosi ir skurdo likvidavimo kontekste“, kurį lydės „JT žaliosios ekonomikos žemėlapis“, išaiškinantis, kokių veikmų reikia nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, nustatantis laiko gaires ir nurodantis pagrindinius veikėjus, (savanoriškus) tikslus ir priežiūros mechanizmą.

Blokas taip pat tikisi, kad konferencijoje bus pateiktos „priemonės arba gerųjų praktikų vadovas, nurodantys reikiamus veiksmus, priemones ir politikas“, kurios kalbas, susijusias su žaliąja ekonomika, pakeis veiksmais. 

ES aplinkos komisaras Janezas Potočnikas (Janez Potočnik) pabrėžė, kad nors žaliosios ekonomikos strategijose ir yra aiškus aplinkosauginis aspektas, vis dėlto jų kūrimas ir įgyvendinimas neturėtų būti vien tik aplinkosaugos bendruomenės atsakomybė. „Mes turime aplinkos saugojimą nuo verslo paversti verslu, saugančiu aplinką“, sakė jis.

Europos Komisijos aplinkos departamento tarptautinių reikalų direktorius Timo Makela (Timo Mäkelä), kalbėdamas apie tarptautinį aplinkosaugos valdymą, sakė, kad ES pageidaujama alternatyva yra sukurti JT aplinkosaugos organizaciją ar agentūrą. „ES siūlo ne pridėti dar vieną instituciją virš visų jau egzistuojančių, o transformuoti UNEP į stipresnį organą, kuris vis dar būtų įsikūręs Nairobyje“, sakė jis.

Europos Taryba, atstovaujanti 27 valstybėms narėms, pasiūlė stiprinti UNEP mandatą ir remti agentūrą „stabiliais, reikiamais ir prognozuojamais finansiniais įnašais“.

Jungtinės Amerikos Valstijos pabrėžia, kad efektyvi aplinkosaugos politika turėtų būti paremta paklausa ir orientuota į rinką. „Tai apima ir keitimąsi tikslia informacija su vartotojais, kad rinkos mechanizmų pasiūla galėtų atitikti ekologiškų produktų paklausą. Tai taip pat apima ir visuomenės švietimą apie jos veiksmų poveikį“, teigia Jungtinės Valstijos.

JAV mano, kad vienas iš pagrindinių 2012 m. konferencijos rezultatų galėtų būti geriausių praktikų perėmimas ir pasaulinio bendradarbiavimo sričių nustatymas. „Papildomi rezultatai galėtų būti parama atvirojo kodo gyvavimo ciklo surašymo/gyvavimo ciklo vertinimo platformos ir dalijimasis šiais duomenimis tarp valstybių bei pramonių, geriausios valdymo praktikos ir įgytos patirties kaupimas bei išmoktos pamokos apie tvarumo didinimą žemės ūkio ir maisto saugumo srityje, ekologinio mokymo programos įvairių studijų programose bei ekologiškos ekonomikos temos plėtojimas įvairiuose ekonomikos sektoriuose“.

Verslo veiksmai tvaraus vystymosi link 2012 (BASD 2012) yra verslo organizacijų koalicija, kuri buvo įkurta tam, kad koordinuotų verslo indėlį į „Rio+20“ konferenciją. Ją sudarė Pasaulio verslo tvaraus vystymosi taryba (WBCSD), Tarptautiniai prekybos rūmai (ICC) ir Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas.

Čedas Holidei (Chad Holliday), BASD 2012 vadovas ir Amerikos banko pirmininkas, sakė, kad „verslas gali būti ir bus svarus tvarumo veiksnys. Kompanijos jau dabar prisideda prie ekologiškos ateities – jos kasdien kuria naujoves bei gamybos, paskirstymo ir prekybos sprendimus savo produktams ir paslaugoms“.

JT pasaulinio susitarimo, platformos, vienijančios kompanijas ir JT agentūras, vykdomasis direktorius Georgas Kelas (Georg Kell), pabrėžė į rinką orientuotų sprendimų svarbą siekiant ateities be didelių anglies dvideginio emisijų. Jis paragino vyriausybes „įgyvendinti teisingas paskatas, raginančias į rinką orientuotus sprendimus bei atlyginančias už atsakingą verslo praktiką“.

Martina Biančini (Martina Bianchini), „Dow Chemical“ kompanijos vyriausybinių reikalų ir viešosios politikos viceprezidentė, pabrėžė „žaliojo ekonomikos modelio“ įgyvendinimo versle ir pramonėje svarbą. Ji paminėjo skirtumus tarp pramonės sektorių ir pabrėžė poreikį išlaikyti pusiausvyrą tarp ilgalaikių ir trumpalaikių strategijų, kad būtų įgyvendinti socialiniai ir aplinkosaugos uždaviniai.

M. Biančini taip pat pabrėžė pasaulinių verslo ir pramonės perspektyvų ir principų, skatinančių perėjimą prie žaliosios ekonomikos, svarbą. Piteris Polas van de Vijsas (Peter Paul van de Wijs) iš Pasaulio verslo tvaraus vystymosi tarybos pažymėjo, kad tvarus vystymasis yra „efektyvi ilgalaikė verslo augimo strategija“, ir paragino bendradarbiauti ir vystyti kūrybinę partnerystę tarp vyriausybių, verslo ir pilietinės visuomenės siekiant spręsti pasaulines tvarumo problemas.

WWF International  pažymi, kad Jungtinės Karalystės Stern apžvalga apie klimato kaitą buvo klimato kaitos svarbos supratimo lūžio taškas, kadangi įrodė, jog veiksmai duotų daug ekonominės naudos. Taigi, organizacija tiki, jog „aiškus tvaraus vystymosi ekonominės naudos pagrindimas gali būti pagrindinė strategija užsitikrinant daugiau paramos“.

Ne pelno grupės Consumers International veiklos direktorius Bjarnas Pedersenas (Bjarne Pedersen) sakė, kad „trečioji konferencija „Earth Summit“ turi atspindėti tai, kas yra daroma, o ne tik būti erdvė kalboms apie tai, ko reikia“.  

Consumers International nori, kad pasaulio lyderiai nedelsiant, nelaukdami 2012 m., imtųsi veiksmų šiose srityse:

Kovoti su subsidijomis iškastiniam kurui;

Spręsti „nenoro reguliuoti pramonės, išardžiusios darbo standartus, sumažinusios darbuotojų ir vartotojų teises ir susilpninusios socialinę gerovės politiką“, klausimus;

Šviesti ir suteikti galios „piliečiams vartotojams“;

Reguliuoti finansų rinkas, spekuliacijas ir dabartinę rinkos praktiką.

Consumers International taip pat baigia rengti ISO 26000, kuris yra pirmasis pasaulinis socialinės atsakomybės standartas. Consumers International ir organizacijos, jos narės, užsiima lobistine veikla, kad šio standarto laikytųsi įmonės ir vartotojai galėtų savarankiškai vertinti įmonių etinius ir aplinkosaugos įsipareigojimus.

Džefris Mak Nylis (Jeffrey McNeely), Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) vyriausiasis mokslininkas ir Tarptautinės išteklių platformos atstovas, tikisi, kad „Rio+20“ konferencijoje bus pasiekta efektyvesnio tarptautinės aplinkosaugos teisės koordinavimo su stipriomis įgyvendinimo priemonėmis, skirtomis kovoti su dabartinėmis nekoordinuotomis ir neįpareigojančiomis konvencijomis, protokolais ir susitarimais.  

Barbara Ruis iš Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) regioninio Europos biuro paragino labiau bendradarbiauti teisinėje srityje, ypač dėl aplinkosauginio nusikalstamumo pasauliniu mastu. „Aplinkosaugos nusikaltimai, įskaitant ir tarptautinius, kliudo efektyviai įgyvendinti aplinkosaugos teisę“, sakė ji.

Pasak B. Ruis, reikia pasaulinio organo, „kuris padėtų nacionalinėms aplinkosaugos teisės įgyvendinimo institucijoms efektyviau bendradarbiauti siekiant kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu aplinkosaugai“.

B.Ruis taip pat siūlo atlikti daugiau mokslinių tyrimų tarptautinės baudžiamosios aplinkosaugos teisės srityje ir sukurti tarptautines teisines priemones bei sudarninti nacionalinę šios srities teisę.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. vasario 24 d., atnaujintas vasario 28 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/sustainability/rio20-dancing-tune-green-economy-linksdossier-502404