„Norime atverti Briuselio duris piliečiams ir išeiti iš uždaro rato“, sakė ES narys iš Vokietijos Geraldas Hefneris (Gerald Häfner) (Žalieji/Europos laisvasis aljansas), kuris Europos Parlamento Žaliųjų frakcijoje yra atsakingas už Europos piliečių iniciatyvą.

„Tačiau turime užtikrinti,kad ji bus įgyvendinta tokiu būdu, kuris yra prieinamiausias“, trečiadienį (birželio mėn. 29 d.), Parlamento klausymų metu sakė Hefneris.

„Šiuo metu Atėnuose ir Madride matome, kaip yra svarbu tai, kad piliečiai turėtų balsą“, pridūrė jis.

Pirmosios peticijos Europos Komisijai gali būti pateiktos nuo 2012 m. balandžio mėn. 1 d.

Nuogąstavimai dėl pasirengimo pirmosioms peticijoms

Tačiau tai priklauso nuo visų valstybių narių, kadangi jos iki to laiko turi būti sukūrusios teisinį pagrindą EPI įgyvendinimui. Iki šiol padaryta pažanga yra netolygi ir kol kas dar neaišku, ar bus spėta tai padaryti iki termino pabaigos.

Be to, tarp konferencijos dalyvių buvo išreikštas susirūpinimas, kad pačios ES institucijos gali nespėti pasiruošti laiku.

„Tikrai labai nerimauju, kad tai gali žlugti. Mes neturime biudžeto. Neturime užtektinai darbo jėgos Europos Komisijoje. Mums reikia pinigų ir išteklių bei turime rimtai žvelgti į šį reikalą, nes jis artėja“, perspėjo Hefneris. 

„Daugelis valstybių narių atrodo vangiai ir lėtai juda į priekį. Ministerijos spardo kamuolį tarpusavyje. Nėra aišku, kas atsakingas. Daugelis šalių dar nepaskyrė atsakingų asmenų“, skundėsi jis.

Viena iš delsimo priežasčių yra nuoseklios strategijos, skirtos patikrinti peticiją pasirašiusiųjų parašus, nebuvimas. Ši atsakomybė krinta ant valstybių narių pečių, o kai kurios valstybės reikalauja, kad pasirašantieji pateiktų savo paso numerį ar asmens kodą.

Daugelis komentatorių yra susirūpinę, kad tokie griežti reikalavimai yra sąmoninga gudrybė, skirta atgrasinti žmones nuo peticijų pasirašymo. O taip pat yra abejonių dėl tokių jautrių duomenų apsaugos ir laikymo internete.

„Mums prireiks viso iki 2012 m. balandžio mėn. 1 d. likusio laiko, kad įgyvendintume EPI. Tik dabar pradedame aiškiau suprasti, kokia ši iniciatyva bus“, sakė Robertas Šteinas (Robert Stein), Austrijos vidaus reikalų ministerijos Rinkimų reikalų departamento vadovas.

„EPI skamba gražiai, tačiau mes turime sugebėti ją iš tiesų įgyvendinti. Austrijoje, mes manome, jog reikės keisti savo konstituciją. Daugeliui kitų valstybių reikės keisti savo konstitucinę teisę“, atskleidė jis.

Kas mokės?

Valstybės narės turės paskirti atstovus, atsakingus už EPI įgyvendinimą. Šteinas prognozuoja, kad duomenų apsauga bus „didžiulė atsakomybė“ peticijų organizatoriams ir įspėja, kad turi būti įgyvendinti reikiami mechanizmai, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir parašų dubliavimui.

Finansiniai rūpesčiai taip pat gali iškilti viešumon, kai valstybės narės ims svarstyti apie artėjančios iniciatyvos pradžios pasekmes.

„EPI įgyvendinimas kainuos. Niekas dar nekalbėjo apie pinigus, bet patikėkite manini, prakalbs“, sakė Šteinas.

„Valstybės narės turės parašus patikrinti. Mes ir daugelis kitų valstybių norėjome, kad visu tuo pasirūpintų Komisija. Jei man teks vystyti patikrinimo mechanizmą, man reikės pinigų ir aš klausiu ES institucijų, kad už visa tai sumokės“, pridūrė jis.

Tarp ruošiamų Europos piliečių iniciatyvų šiuo metu yra siekis pripažinti vandenį žmogaus teise ir viešąją gerybe, peticija dėl Europos be branduolinių energijos, ES teisės aktų, ginančių žiniasklaidos pliuralizmą, siekis bei pastangos, kad mokesčiai už tarptautinio ryšio pokalbius būtų sąžiningi.

Taip pat tarp iniciatyvų yra planai įkurti Europos švietimo fondą (European Education Trust) didesniam skaičiui Europos mokyklų, siekis, kad ES pasirašytų Europos kraštovaizdžio konvenciją (European Landscape Convention) bei iniciatyva už daugiau ES mainų programų, tokių kaip Erazmus.  

„Tačiau daugelis šių grupių vis dar bando surasti būdą, kaip pasiekti savo tikslus. Europos piliečių iniciatyvomis negalima siekti pakeisti sutartį, jomis tik galima siūlyti teisės aktus remiantis tuo, kas jau yra įrašyta sutartyse“, priminė EP narys iš Vokietijos, G. Hefneris.

Remiantis tuo, galima sakyti, kad pasiūlymui panaikinti branduolinę energiją Europoje yra lemta žlugti, kadangi tai prieštarautų Euroatomo sutarčiai.

Nusivylimo rizika

„Didžiausioms idėjoms gali tekti susidurti su ypatingais sunkumais pereinant priimtinumo patikrinimą. Kuomet iškeliama mintis, kuri nėra dabartinės ES politikos dalimi, manau, visuomet bus bėdų su priimtinumu. Taip apmaudu,“ sakė Hefneris.

Iš tiesų jis prognozuoja, kad dėl daugelio peticijų, kurioms lemta žlugti dėl to, kad neatitinka priimtinumo kriterijų, nusivylimas Europos Sąjunga gali dar labiau išaugti, „O EPI tikrai ne to buvo siekiama“, sakė jis.

„Turime padaryti taip, kad ši iniciatyva pavyktų. Įsivaizduokite, jei 70 ar 80 proc. iniciatyvų bus nepriimtos, o Komisija atsisakys imtis veiksmų, susijusių su tomis, kurios priimtos. Dėl to piliečiai tik dar labiau nusivils“, perspėjo Hefneris.

Tuo tarpu, Europos Komisija yra pasiryžusi valdyti lūkesčius.

„Būkime sąžiningi. Juk nežinome ar dabartinė sistema yra pati teisingausia. Todėl yra numatyta persvarstymo sąlyga“, sakė parlamentinių ir tarpinstitucinių klausimų direktorius Europos Komisijoje Žensas Nymandas Kristensenas (Jens Nymand-Christensen) ir paaiškino, kad ES vykdomoji institucija 2015 m. įvertins tobulinimo poreikius.

„EPI yra nauja ir įdomi, tačiau ji visiškai nekeičia ES architektūros ar jos institucinės struktūros. Komisija lieka vienintele teisės aktų iniciatore. ES yra didžiulė biurokratinė sistema ir dėl to mes negalime patys leisti teisės aktų, tačiau EPI suteikia mums galimybę įrodyti, kad mes klausomės piliečių“, sakė Nymandas Kristensenas.

ES vykdomoji institucija šiuo metu kuria programinę įrangą, skirtą parašų surinkimui internetu ir dirba su valstybėmis narėmis, siekiant joms padėti išspręsti parašų tikrinimo klausimą.

Nymandas Kristensenas išreiškė susirūpinimą, kad sudėtingos procedūros atgrasys žmones nuo dalyvavimo. „EPI yra politinis procesas, o skaičiavimo pratimas. Manau, kad jei Komisija turės patikrintus parašus iš šešių valstybių, o tik viena atsiliks, mes vis dėl to galėsime tęsti procedūras“.

„Tai procesas paliktas kiekvieno nuožiūrai. Tačiau valstybės narės neturėtų galvoti, kad joms nereikia dirbti šiuo klausimu“, pridūrė jis.

Andriu Viljamsas (Andrew Williams)

NUOMONĖS

EP narys iš Vokietijos, Geraldas Hefneris, Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakcijos Europos Parlamente pranešėjas šiuo klausimu, taip pat susirūpinęs, kad grupėms skirtingose valstybėse narėse nepavyks dirbti kartu ir dėl to bus pradėta daug iniciatyvų tais pačiais klausimais.

„Mums reikės tikrų tarpvalstybinių mainų, jei norime, kad iniciatyvos pavyktų. Reikia forumo, kuri visi galėtų susitikti“, sakė jis.

„Europos piliečių iniciatyvos nebus sėkmingos, jei aplink idėją nesusiformuos koalicijos iš kelių valstybių narių“, pridūrė jis ir atskleidė, kad Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakcija Europos Parlamente įkūrė tinklapį, skirtą tokiems forumams.  

Hefneris išreiškė didžiulį nusivylimą valstybių narių bandymais griežtai kontroliuoti EPI ir teigė, kad daugelis valstybių, reikalaujančių paso duomenų, tokios informacijos nereikalauja net nacionalinių rinkimų metu. „Tad kodėl jiems prireikė tiek daug asmens duomenų, norint tik pasirašyti formą internete?“ klausė jis.

Jo manymu, atsitiktiniai patikrinimai būti tinkama alternatyva.

„Esu labai susirūpinęs, kad EPI nėra pakankamai gerai žinoma piliečių tarpe, o kartais net pačių valstybių narių“, sakė Silvija Ivona Kaufman (Sylvia-Yvonne Kaufmann), „Europa-Union Berlin“ pirmininkė ir paragino ES institucijas ir nevyriausybines organizacijas labiau pasistengti šią iniciatyvą viešinant.

„Viena iš problemų bus vertimas. Tam, kad EPI būtų sėkminga, ji turi būti prieinama daugeliu kalbų. Šioje vietoje Komisija nepasiūlė jokios pagalbos“, pridūrė ji.

Klausas Kastenhofers  iš žaliųjų nevyriausybinės organizacijos „Gobal 2000“ pradėjo iniciatyvą dėl branduolinės energijos uždraudimo Europoje, tačiau nėra tikras, ar rezultatas pateisins įdėtą darbą.  

„Reikia įvertinti išlaidas ir poveikį. Nesame tikri, kad sėkmingos EPI poveikio užtenka didelių pastangų, siekiant atitikti kriterijus, pateisinimui, o taip pat net nesame tikri, kad ES pareigūnai tikrai pasirengė veikti, gavę tokią žinią iš piliečių“, sakė jis.  

Įspėdamas, kad valstybių narių laukia daug kliūčių prieš EPI įgyvendinimą, Robertas Šteinas, Austrijos vidaus reikalų ministerijos Rinkimų reikalų departamento vadovas, kaip pagrindines problemas išskyrė sukčiavimą ir parašų dubliavimą. 

„Amžiaus patikrinimas gali būti problema, o milijonai žmonių gali mėginti pasirašyti du kart. Taip pat, milijonai žmonių yra už sistemos ribų, tad valstybės narės, kurios prašo tapatybės kortelės numerio, šioje vietoje gali susidurti su problema. Mes nekalbėjome apie tai, kaip išvengti dubliavimo ir esame susirūpinę dėl duomenų saugojimo“, pripažino Šteinas.

„Turime daugiau galvoti apie tai, kaip paskatinti ir palaikyti diskusijas. Juk pasirašantiesiems reikia įrodyti, kad savo parašu jie kažko gali pasiekti. Dvylika mėnesių yra ilgas laikas diskusijų palaikymui“, perspėjo EP narė iš Belgijos Izabelė Diuran (Isabelle Durant) iš Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakcijos.

„Neturėtume pervertinti EPI ir suprasti, kad ne visos iniciatyvos bus priimtos. Tačiau tikimės, kad EPI bent iš dalies sukurs bendrą europinę erdvę ir paskatins Europos masto diskusijas“, sakė Silvija Ivona Kaufman, „Europa-Union Berlin“ pirmininkė.  

„Kas bus jei 2012 m. valstybės narės nebus pasiruošusios? Tai labai tikėtina galimybė. Galima patraukti jas teisman, tačiau tai užtrunka metų metus. Daugelis organizacijų jau pradėjo ruoštis EPI pradžiai ir mes norime žinoti, kas vyksta“, sakė „Friends of the Earth Europe“ atstovas.

„Suprantame, kad EPI galės turėti kelis tikslus, jei juos jungs bendra pamatinė tema“, sakė Jasa Pipan (Jassa Pippan), atstovaujanti EPI projektą „Fraternité 2020“, kuriuo siekiama Europos mainų programas padaryti patrauklesnėmis.  

Pipan sakė, jog tikisi, kad socialinė žiniasklaida, tokia kaip Facebook ar Twitter suvaidins pagrindinį vaidmenį pritraukiant reikiamą paramą iniciatyvoms, ypač tokiose mažose šalyse, kaip jos gimtoji Slovakija.

KITI ŽINGSNIAI

   2012 m. balandžio mėn. 1 d.: nuo šios datos Europos Komisijoje gali būti registruojamos pirmosios Europos piliečių iniciatyvos.

   2015 m.: Europos piliečių iniciatyvos mechanizmas turės būti peržiūrėtas ir patobulintas, jei būtina.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. liepos 1 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/enlargement/modern-medvedev-portrayed-brussels-news-506079