APŽVALGA

F-dujos yra reglamentuojamos Kioto protokole, kuris įpareigoja ES sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas aštuoniais procentais 2008–2012 m. laikotarpiu. 

2006 m. ES priėmė du teisės aktus, kuriaissiekiama apriboti fluorintų angliavandenilių (Hydro-Fluoro-Carbons – HFC) naudojimą (žr. EurActiv nuorodų dosjė):

·Reglamentą, įgyvendinamą tiesiogiai nacionaliniu lygmeniu, kuris apėmė oro kondicionavimo sistemas, pramoninį šaldymą ir kitas pramonines „stacionarias“ sistemas. Į šio reglamento taikymo sritį nepateko buitiniai šaldytuvai. Tarp įsipareigojimų buvo nutekėjimo sumažinimas, naudotos įrangos utilizavimas, gaminių ženklinimas, ataskaitų apie emisijų kiekį teikimas ES ir draudimas naudoti kai kurias F-dujas, pavyzdžiui SF6 (sieros heksafluoridas).

Taip pat buvo priimta Direktyva dėl motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų (Mac Directive), joje numatyta mažinti F-dujų naudojimą „mobiliajam“ automobilių kondicionavimui. Direktyva visuose automobiliuose nuo 2017 m. (ir naujuose automobiliuose nuo 2011 gamybos metų) uždraudžia naudoti dujas, kurių globalinio klimato atšilimo potencialas (global warming potential - gwp) didesnis negu 150. Gwp apskaičiuojamas pagal vieno kilogramo dujų sukeliamo šiltėjimo potencialą, lyginant su vienu kilogramu CO2, per šimto metų laikotarpį. Šia direktyva buvo uždrausta naudoti hidrofluorangliavandenilio HFC-134a, kurio gwp lygus 1430, tai paskatino pramonę pereiti prie mažiau kenksmingo HFC, vadinamojo 1234yf, kurio gwp yra 4.

Europos Komisijai buvo pavesta paskelbti ataskaitą apie priemonių dėl F-dujų taikymą iki 2011 m. liepos 4 d., pasibaigus viešosioms konsultacijoms, kurios baigtos sausio mėn. „Öko-Recherche“, atsakinga konsultantų kompanija, Europos Komisijai išankstinę ataskaitą pateikė liepos mėn.  

Ataskaitoje rekomenduojama, kad prie 2006 m. teisės aktuose „būtų numatoma ir toliau mažinti F-dujų emisijas, o šis mažinimas turi būti paremtas papildomomis politinėmis priemonėmis“. Be visa kita, tai apimtų ir HFC emisijas iš mobiliųjų oro kondicionavimo sistemų laivuose, geležinkelio transporto priemonėse, transporto šaldymo įrenginiuose ir šaldomuosiuose laivuose.  

Ataskaitoje taip pat rekomenduojama peržiūrėti Mobiliųjų oro kondicionavimo sistemų (MAC) direktyvą, kad ši apimtų oro kondicionavimo sistemas, esančias visų tipų motorinėse transporto priemonėse. „Draudimai iki šiol buvo efektyviausia priemonė, jos rezultatas yra akivaizdus ir matuojamas F-dujų vartojimu“, teigiama ataskaitoje.

Ataskaitoje teigiama, kad „buvo nurodyta galimybė nustatyti laipsniškas ribas atsižvelgiant į gwp, kadangi jų taikymas HFC rinkoje rodo, kad tai yra didžiausias emisijų mažinimo potencialas - iki 64 milijonų tonų CO2 ekvivalento su taršos mažinimo sąnaudomis, kurios vidutiniškai sudaro 18 €€/t CO2 skaičiuojant visus sektorius, kurie naudoja HFC“.  

2011 m. spalio mėn., įvertinusi poveikį, Komisija nuspręs, ar vėliau šiais metais siūlyti F-dujų reglamento pakeitimų. Tačiau pirmiausia reikės išspręsti dar daug klausimų.

PROBLEMOS

Globalinio atšilimo, kurį skatina HFC, žala

F-dujos kenkia planetai labiau negu anglies dioksidas. O plačiausiai naudojamos iš jų - HFC 134a – daugiau negu tūkstantį kartų stipriau už CO2 skatina pasaulinį atšilimą.

Pasak Greenpeace, aplinkosauginės interesų grupės, teigimu, 300 gramų, kiekio, reikalingo buitiniam šaldytuvui, HFC 134a išmetimas į atmosferą klimato atšilimą paveiktų tiek pat, kiek anglies dioksido kiekis, išmestas į aplinką važiuojant „Volkswagen Golf „ automobiliu nuo Londono iki Maskvos.

Pramonės atstovai primygtinai tvirtina, o aplinkosaugininkai tam pritaria, kad F-dujos šiuo metu tesudaro mažą dalį anglies dioksido emisijų – greičiausiai 1 arba 2 proc. Pasak Timo Vinko (Tim Vink) iš JAV konglomerato „Honeywell“, „tai nėra labai didelė [pasaulinio atšilimo] problemos dalis“, nors pažymėjo, kad tai pasikeistų, jei visos potencialios emisijos iš šaldymo įrenginių būtų išleistos.

Tačiau pagal Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (UN Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC) „spinduliavimo stiprumo“ matavimus, apskaičiuota, kad F-dujų atsiradimas atmosferoje 2005 m. sudarė 17 proc. viso žmonijos poveikio klimato kaitai.

Viename iš žinomiausių tyrimų, prestižinėje JAV nacionalinės mokslų akademijos 2009 m. ataskaitoje, buvo prognozuojama, kad,  jei nieko nebus imtasi, iki 2050 m.  jos gali sudaryti 9–19 proc. pasaulio anglies dioksido ekvivalento emisijų. Jei CO2 emisijos būtų stabilizuotos, o HFC toliau įprastai naudojamas, šis skaičius pakiltų iki 28–45 proc.

HFC gamintojai, atstovaujami Europos anglies fluoridų technikos komiteto (European Fluorocarbons Technical Committee - EFCTC), atsakė raginimu atsižvelgti į technologijų plėtrą pramonėje, žaliavų suvaržymus ir didesnį reglamentavimą.  

Privačiai F-dujų šalininkai tvirtina, kad  nors emisijų ateities tendencijos yra ginčitinos, HFC naudojimas ES jau dabar mažėja, iš dalies dėl ES teisės aktų, priimtų 2006 m. Jie teigia, kad jau dabar pramoninės įrangos pardavimas ir HFC emisijos yra atsiejamos.

Vienas šaltinis iš F-dujų pramonės EurActiv‘ui sakė, kad Nacionalinės mokslų akademijos tyrimas buvo „neatsakingas“, kadangi prielaidos, kuriomis grindžiamos prognozės, buvo parengtos taip, kad „populiarintų šį klausimą“ dar prieš klimato kaitos derybas.

„Tai nebuvo pagrįstas mokslinis palyginimas, - sakė šaltinis. - Rezultatas gautas su iškreiptu ateities vaizdu.“ Tačiau šią ataskaitą pripažino nacionalinės vyriausybės ir tarptautinės organizacijos visame pasaulyje.

Ar reikia naujų teisės aktų?

2006 m. ES priėmė du teisės aktu, skirtus apriboti F-dujų naudojimą, vieną - automobilių oro kondicionavimo sistemoms (žr. skyrių „Apžvalga“). 

Dalis teisės aktų buvo orientuota į mokymus ir sertifikavimo sistemas siekiant užtikrinti, kadžmonės, dirbantys su galingomis dujomis, neleistų joms ištekėti  į atmosferą, nes jos sukelia ilgalaikę žalą.

Pasak 2011 m. „Okö-Recherche“ konsultacijų kompanijos pažangos ataskaitos, iki 2011 m. sausio mėn. šešios ar aštuonios ES valstybės narės vis dar nebuvo pranešusios Europos Komisijai apie savo sertifikavimo ir mokymų dirbti su aušalais sistemas.

Taip pat ne visi gaminių ir įrangos importuotojai, kuriems taikomi ženklinimo ir sertifikavimo reikalavimai, laikėsi naujų teisės aktų. ES šalyse narėse taikomos atkūrimo ir plitimo valdymo priemonės įrenginiams su F-dujomis labai skyrėsi.

Rezultatas parodė, kad galingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, esančių Europos aušaluose ir kondicionieriuose, nuotėkis į atmosferą vis dar vyksta. 

Deividas Holojakas (David Holyoake), aplinkosauginės NVO „Client Earth“ patarėjas teisės klausimais, sakė, kad pramonės šaltiniai patyliukais sako, jog įsipareigojimų nebus laikomasi. „Juk ten dirba žmonių, kurie, pvz., eidami pasiimt veržliarakčio iš savo lagaminėlio, palieka atidarytus vožtuvus ir taip išleidžia tegul mažus, bet baisius HFC kiekius į aplinką“, - sakė jis EurActiv‘ui.

Susirūpinimą dėl šito dar  sustiprino ES pareigūnas, kuris EurActiv‘ui sakė, jog tokiuose sektoriuose, kaip putplasčio gamyba, įrangą aptarnaujantis, papildantis ir tikrinantis nutekėjimus aukštos kvalifikacijos personalas mažai ką reiškia, kai įranga ne pastate ir dujos išteka tiesiai į atmosferą.

Nors sertifikavimo ir stebėsenos nesėkmės skatina aplinkosaugininkus reikalauti griežtesnio ir su mažiau spragų reglamentavimo, F-dujų gamintojai teigia, jog minėtos nesėkmės tiktai rodo, kad reikia geriau įgyvendinti jau esamus teisės aktus.

„Šiek tiek sudėtinga dabar vertinti teisės aktų poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui“, - sakė Andrėja Voigt (Andrea Voigt) iš Chemijos gamintojų asociacijos Europos energetikos ir aplinkos partnerystės (European Partnership for Energy and the Environment - EPEE). „Būtų kur kas geriau, jei būtume šiek tiek palaukę ir pažiūrėję, koks iš tiesų buvo poveikis“, - sakė ji EurActiv‘ui.

Pramonės sąnaudos

Jei naujaisiais ES teisės aktais bus laipsniškai uždraudžiamas HFC,  siūlomi pakaitalai – natūralūs aušalai, tokie kaip amoniakas, propanas, butanas ir CO2 (kuris oro kondicionieriuose ir aušaluose yra nekenksminga cheminė medžiaga) - bus draugiškesni aplinkai, tačiau kur kas brangesni, bent jau trumpuoju laikotarpiu.

F-dujos buvo pristatytos dešimtą dešimtmetį -  kaip ozono sluoksnį ardančių CFC ir HCFC pakaitalas. Pasak kompanijos atstovo, su kuriuo kalbėjosi EurActiv, vienam pramoniniam gamintojui paskutinis likvidavimo etapas kainavo apie 100 mln. JAV dolerių. Dabar HFC likvidavimo kaina „greičiausiai būtų kur kas didesnė“, aiškino pramonės šaltinis, „kadangi HFC turi daug panašių savybių, kaip ir ozono sluoksnį ardantys aušalai“.

Aplinkosaugininkai kaltina pramonės grupes minėtų išlaidų išpūtimu. 

Pramonės grupės tvirtina, kad natūralūs aušalai yra ne tik technologiškai nauji, bet ir dažnai degūs, lakūs ir toksiški. Dėl to, pasak jų, gamybos patalpos turi būti už miesto zonos ribų, o draudėjai nepadengs išlaidų.

Aplinkosaugininkai atkerta, kad kai bus pereita prie natūralių aušalų, kurių globalinio klimato atšilimo potencialas (GWP) yra tūkstančius kartų mažesnis negu F-dujų, daugiau nebeireikės jokių išlaidų pereinamajam laikotarpiui.

Natūralių aušalų gamintojai „labai stengiasi, kad jų sistemos kuo labiau taupytų energiją, kad jūs tikrai sutaupytumėte pinigų“, EurActiv‘ui sakė Markas Šaserotas (Marc Chasserot), rinkodaros ir komunikacijų kompanijos „Shecco“ vykdomasis direktorius.  

M. Šaserotas sutiko, kad pradinių investicijų sąnaudos naujoms sistemoms būtų „šiek tiek didesnės“, tačiau tvirtino, jog šios sumos turėtų būti skaičiuojamos atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo laikotarpį.

Europos Komisijos pareigūnai teigia, kad atsižvelgs į pramonės gamintojų patiriamas išlaidas, kai (jeigu) rengs pasiūlymą, tačiau taip pat reikia atsižvelgti ir į sąnaudas, ir  į naudą visuomenei.

Besivystančios pasaulio šalys prieštarauja

Labiausiai perėjimui prie natūralių aušalų prieštarauja besivystančios pasaulio šalys. Prieštaravimai grindžiami didelėmis išlaidomis ir įtarimais, kad Vakarų gamintojai joms perkels didžiausią naštą.

Aušalų gamintojos „Honeywell“ atstovas Timas Vinkas EurActiv‘ui sakė, kad yra svarių argumentų besivystančio pasaulio šalims įtikinti, jog pasiūlymai naudoti efektyviai energiją tausojančius natūralius aušalus gali prisidėti prie jų vystimosi tikslų.

„Šiuo metu joms nėra pagal Kioto protokolą nustatytų tikslų, tačiau anksčiau ar vėliau jos vis dėlto bus įtrauktos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kontrolės sistemą“, - sakė jis EurActiv‘ui. „Galbūt jos stengiasi sustiprinti savo derybinę poziciją prieš apribojimus, kurie, mano nuomone, ir jos pačios tiki, yra neišvengiami ilguoju laikotarpiu“.

ES pareigūnai pažymėjo, kad F-dujų atsisakymas per daugelį metų suteiktų besivystančių šalių pramonei galimybę prisitaikyti. Vienas iš jų pažymėjo, kad precedentas jau yra, kadangi Vakarų gamintojai jau įrengė F-dujų techniką.

Pirmiausia saugumas

Pramonės šaltiniai teigia, kad natūralūs aušalai kelia didelį galvos skausmą saugumo konsultantams ir skatina kai kuriuose dideliuose projektuose sumažinti planuojamų įrenginių skaičių. Neseniai Londono olimpinių žaidynių pristatymo tarnyba (London's Olympic Delivery Authority) nusprendė sumažinti planuoto panaudoti amoniako kiekį vietose, kurių negali aptarnauti tarnybos pagrindinis energijos centras.

„Jei pasirenkamos labai degios, toksiškos ir sprogios medžiagos, reikia atsižvelgti į daug daugiau saugumo aspektų“, EurActiv‘ui sakė vienas pramonės šaltinis. „Mums, jei įvyks nelaimingas atsitikimas, teks prisiimti atsakomybę, o tai – labai didelės išlaidos“.

Tačiau, pasak Aplinkos tyrimų agentūros ataskaitos ir “Coca-Cola“ kompanijos paskelbto plano iki 2015 m. atsisakyti HFC,2010 m. Jungtinėja Karalystėje parduotuvių, naudojančių nekenksmingas klimatui šaldymo sistemas skaičius išaugo nuo 46 iki 239.

F-dujų priešininkai taip pat pažymi, kad CO2, pirmaujantis natūralus aušalas, nėra nei degus, nei sprogus, nors ir reikalauja kruopščios priežiūros. Tačiau dėl aukštos aplinkos temperatūros pietinėje  Europoje CO2 aušiklis yra mažiau patraukli galimybė negu žemyno šiaurėje.

Nepaisant to, F-dujų, tokių kaip 234yf – pirmos kartos CFC pakaitalo, saugumo charakteristikų vis dar yra ginčijamasi. Vokietijos aplinkos agentūra UBA pernai padarė išvadą, kad 1234yf yra labai toksiškas ir neturėtų būti naudojamas oro kondicionavimo sistemose.

Aplinkosaugininkai teigia, kad susiduria su „iškreipta“ rinka, kurioje ne taip efektyviai energiją naudojantys HFC gali pakeisti savo pirmtakus pagal formalią sankciją, o kai dėl natūralių aušalų, tai nuolat reikia įrodinėti jų efektyvumą bona fide.

Šališki konsultantai ar lobistų įtaka?

Kai kompanijai „Okö-Recherche“ buvo pavesta parašyti Europos Komisijos F-dujų reglamento apžvalgą, Europos anglies fluorido techninis komitetas (European Fluorocarbon Technical Committee - EFCTC) išsiuntė laišką į Briuselį, kuriame pažymima, kad konsultantų kompetencija apima „techninę analizę ir alternatyvių aušalų, o ne fluorintų dujų  propagavimą“,  o tai „gali prieštarauti darbams, kuriuos reikia atlikti rengiant šią ataskaitą“.

Europos anglies fluorido techninis komitetas atsisakė paviešinti likusį laiško turinį. Tačiau Žakas de Gerlašas (Jacques de Gerlache), EFCTC atstovas, EurActiv‘ui patvirtino savo abejones. „Mes iškėlėme klausimą, ar konsultantai bus nešališki“, - sakė jis. Paskelbus ataskaitą,  „mes ją konstruktyviai pakomentavome, pasiūlėme pakeitimų, pateikėme informacijos ir buvome šiek tiek nusivylę, kad į tai buvo mažai atsižvelgta“.   

O Deividas Holojakas iš „Client Earth“ sakė, kad šios ataskaitos įtaka ekologiškumui yra perdėta. „Manęs nepriėmė į suinteresuotųjų šalių grupę, kaip ir daugelio kitų NVO“, - sakė jis EurActiv‘ui. „Tai buvo vienintelė galimybė įsitraukti į formalias diskusijas su „Okö-Recherche“, kuri taip pat jose dalyvavo, ir Komisija.“  

Suvaržyti ar uždrausti?

Viena iš svarbiausių peržiūros diskusijų yra apie tai, ar  F-dujos turėtų būti uždraustos, ar griežtai reglamentuotos teisės aktais, skirtais tausoti aplinką ir klimatą, ir tai, per kiek laiko tai turėtų būti įgyvendinta, jei bus nuspręsta.

Vienas pramonės atstovas skundėsi EurActiv‘ui, kad „ Okö-Recherche“ ataskaitoje Komisijai siūloma „rinktis tarp griežto reglamentavimo arba uždraudimo“. Tačiau ES pareigūnai sakė, kad bus svarstomos visos galimybės.  

„Sistema, atsižvelgianti į globalinio klimato atšilimo potencialą, turi pranašumų, kadangi leidžia įvairovę ir suteikia gamintojui ir vartotojui pasirinkimo galimybę ilguoju laikotarpiu“, - sakė atstovas. „Kita vertus, [HFC] uždraudimas gali turėti kur kas didesnį ir staigesnį poveikį. Taip galima atsikratyti kenksmingiausių [medžiagų] ir užleisti vietą ne tokioms kenksmingoms“.

Panašūs klausimai yra sprendžiami Monrealio procese, ten vis dar svarstomas Šiaurės Amerikos pasiūlymas per  trisdešimt metų imti griežtai pasauliniu mastu reglamentuoti HFC gamybą. Monrealio protokolo konferencijoje, vykusioje Bankoke praeitų metų lapkričio mėn., ES valstybės narės sudarė 28 iš 91, pasirašiusios iniciatyvą išplėsti CFC sutarties taikymą.

Tačiau trys didžiausio pasaulio HFC gamintojos – Kinija, Indija ir Brazilija – šio plano neparėmė.

NUOMONĖS

Europos Komisija visų kortų dėl F-dujų peržiūros šiame etape dar neatskleidžia.

Vienas pareigūnas EurActiv‘ui sakė, kad prieš pradedant kalbėti apie griežtą F-dujų reglamentavimą reikia išnagrinėti F-dujų alternatyvas. Pasak jo, jei tokių nėra, būtų per griežta šitaip kardinaliai reformuoti pramonę.  Derinys, atsižvelgiant į globalinio klimato atšilimo potencialą, leistų gamintojams ir vartotojams rinktis efektyviausiai reikiamą funkciją atliekančius produktus, tęsė jis, kadangi kai kurios dujos su didesniu gwp efektyviau veikia karštyje už tas, kurių gwp mažesnis. Kitas veiksnys kalbant apie derinį yra energijos kiekis, reikalingas visose proceso fazėse, įskaitant ir pakeitimą.

Aplinkos rinkodaros ir komunikacijos bendrovės „Shecco“ direktorius Markas Šaserotas sakė, jog pastarųjų dvidešimties metų tarptautinių derybų problema yra tai, kad trūksta išmanymo apie alternatyvas F-dujoms.

„Cheminių medžiagų gamintojai sako - „gerai, mes atsisakysime šio gaminio ir pakeisime jį kitu“, tačiau niekuomet nekalba apie natūralius aušalus, kadangi jie nėra patentuojami, tad iš jų nepavyks užsidirbti“, - sakė jis. Kai kurios pramoninės kompanijos dabar bando maišyti įvairius angliavandenilių mišinius, kuriuose nebūtų fluorido, pavyzdžiui, grynojo angliavandenilio formulė HCR188C2, kuri gali būti patentuojama. Tačiau jis pridūrė, kad tokie aušalai, kaip CO2 ir amoniakas, lieka nepatentuojami. 

M. Šaserotas mano, kad bendras visai ES natūralių aušalų supirkimo tarifas yra „įdomi mintis“, kadangi jau anksčiau tarifų pagalba buvo išjudinta Europos atsinaujinančios energijos rinka. „Būtų prasminga bent keleriems metams juos įsivesti“, - sakė jis.

Tačiau kartu pažymėjo, kad vis tiek daugelis gamintojų savo portfelyje turi tiek natūralių aušalų, tiek F-dujų, tokiu būdu išskaidydami ateities rizikas. „Kompanijos, kurios galvoja apie ateitį ir žiūri, kokios bus reglamentavimo ir rinkos naujovės bei tendencijos perspektyvoje, ieško alternatyvų ir natūralius aušalus mato kaip didelį ir svarbų veiksnį“, - sakė jis.

Žakas de Gerlašas, atstovaujantis F-dujų gamintojams Europos anglies fluorido techniniame  komitete, sakė EurActiv‘ui, kad „jei F-dujos vis dar naudojamos šilumos siurbliuose, oro kondicionavimui ir šaldymui, taip yra paprasčiausiai todėl, kad jos turi tam tikrų pranašumų ir daugeliu atvejų iš tiesų nesukelia realių klimato kaitos problemų.  Šių dujų efektyvumas yra didesnis, taip pat šitokiu būdu išvengiama CO2 emisijų, kadangi degalų [su natūraliais aušalais] sąnaudos yra didesnės negu su HFC.

Andrėja Voigt, chemijos gamintojų asociacijos Europos energetikos ir aplinkos partnerystė (European Partnership for Energy and the Environment - EPEE) generalinė direktorė, mano, kad HFC uždraudimas nepaskatintų  CO2 emisijų sumažėjimo, „kadangi paskatintų pramonę ir vartotojus ieškoti alternatyvų, kurios nebūtinai būtų pritaikytos pagal paskirtį. Tai duotų priešingą rezultatą, kadangi greičiausiai sukeltų didesnį energijos vartojimą, o kartu ir didesnes emisijas, o griežtas reglamentavimas suteiktų pramonei galimybę ieškoti alternatyvų ir diegti naujoves“.

Ji EurActiv‘ui sakė, kad technikos montuotojams kiltų pavojus dirbant su toksiškomis ir degiomis medžiagomis, jei natūralūs aušalai būtų įvedami skubotai, kadangi dar nėra parengta mokymų infrastruktūra. „Mes palaikome griežtą reglamentavimą, tačiau reikia atsižvelgti į energijos naudojimo efektyvumą bei saugumą, nereikia daryti skubotų sprendimų“, - sakė ji.

Jos kolega Timas Vinkas, aušalų gamintojos „Honeywell“ ryšių su valdžios institucijomis direktorius, taip pat dirbantis EPEE ir EFCTC, dalyvavo tame pačiame konferenciniame pokalbyje. Jis sutiko su laipsnišku HFC naudojimo mažinimu, kadangi tai „kaip priemonė, atsižvelgianti į rinką, leidžia išvengti politikų sprendimų, ką galima naudoti, o ko – ne. Tai verslo bendruomenei suteikia teisinio aiškumo ilgesniu laikotarpiu ir duoda galimybę daryti sprendimus dėl investavimo ir technologijų, o tuomet varžytis rinkose“.

Jo nuomone, nebuvo „jokių ypatingų trūkumų“ 2006 m. priimtuose teisės aktuose. „Reikėjo pasirinkti tarp kontroliuojančiojo ir valdančiojo reglamento arba tokio reglamento, kuriame pripažįstama šių medžiagų duodama vertė, tačiau koncentruojamasi tik į  pastangas minimizuoti emisijas“, - sakė jis EurActiv‘ui. „Būtent to ir siekiama šiuo reglamentu.“ Tačiau jis pripažino, kad kurį laiką įgyvendinti nuostatas kai kurioms valstybėms narėms buvo „šiek tiek sudėtinga“, kadangi pagal jas buvo reikalaujama nustatyti sertifikavimo procedūras personalui ir kvalifikacijos procedūras sektorinėms įmonėms. 

Deividas Holojakas iš „Client Earth“ sakė, kad įgyvendinimo klausimai yra ypač svarbūs. „Mes manome, kad labai trūksta tai darančių [įrenginėjančių ir prižiūrinčių] žmonių sertifikavimo“, - sakė jis EurActiv‘ui. Jam kilo klausimas, kodėl Komisija nepradėjo apkaltos procedūrų prieš tas valstybes nares, kurios nevykdė įsipareigojimų.  

„Yra nemažai priežasčių, dėl ko to nepavyko įgyvendinti“, - sakė jis. Viena iš jų yra tai, kad [legislatyvinio] proceso metu pramonės atstovai ėjo į didelius kompromisus.  Yra dviprasmiškas draudimas, kurį kartais sunku iššifruoti, nėra sąnaudų nustatytų ribų, yra išimčių. Pavyzdžiui, Komisija sako, kad tokiomis aplinkybėmis operatoriai privalo sunaikinti HFC, nebent tai yra „neproporcingai brangu“, tačiau nenurodo, ką tai reiškia“.

Taisės aktų trūkumai, jo požiūriu, turėjo įtakos  ir jų laikymosi problemoms. Jis sakė: „Taip pat trūksta reikalavimų teikti ataskaitas, kad jie įpareigotų įmones jas teikti, o valdžios institucijas - būti budrias ir tikrinti žurnalus, o ne paprasčiausiai laukti, kol kompanijos pačios pateiks ataskaitas valstybėms narėms ir Komisijai apie visas savo veiklas, susijusias su F-dujomis. Tačiau nėra jokio pateisinimo ES valstybėms narėms, kurios net nenustatė ar nepritaikė sankcijų ir į šiuos teisės aktus pažvelgė visiškai pro pirštus“. 

ĮVYKIŲ EIGA

   2003 m. rugpjūčio mėn. 12 d.: Europos Komisija priima pasiūlymą dėl reglamento iki 2010 m. fluorintų dujų emisijoms.

   2006 m. sausio mėn. 31 d.: Parlamentas ir Taryba pasiekia kompromisinį susitarimą dėl:

               Stacionarių pramoninių įrenginių, tokių kaip šaldytuvai ir oro kondicionavimo sistemos,  reguliavimo.

               Direktyvos  laipsniškai mažinti hidrofluorangliavandenilių (HFC-134a) kiekį automobilių oro kondicionavimo sistemose.

   2006 m. balandžio mėn. 6 d.: Parlamentas formaliai uždega žalią šviesą kompromisiniam susitarimui.

   2006 m. balandžio mėn. 25 d.: Taryba priima fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro kondicionavimo motorinėse transporto priemonėse taisykles (pranešimas spaudai).

   2010 m.: Komisija įvertina poreikį imtis tolesnių veiksmų ir ES standartų, atsižvelgiant į pažangą tarptautinių įsipareigojimų perspektyvoje (po Kioto).  

   2010 m. lapkričio mėn.: Komisija pradeda viešąsias konsultacijas dėl F-dujų peržiūros (baigtos  2011 m. sausio mėn.).

   2011 m.: Draudimas naudoti F-dujas su didesniu negu 150 globalinio klimato atšilimo potencialu naujuose patvirtinto tipo gamyklų automobiliuose. Tai iš esmės pašalina galimybę naudoti HFC-134a.

   2011 m. spalio mėn.: Konsultacijų dėl F-dujų peržiūros Komisijos ataskaita.

   2012 m.: Konkrečios nacionalinės priemonės turės būti panaikintos atsižvelgiant į ES masto standartą. 

   Iki 2017 m.: Bus uždrausti automobiliai, kurių globalinio klimato atšilimo potencialas ( global warming potential - gwp) didesnis negu 150.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. liepos 13 d., atnaujintas 29 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/sustainability/keeping-cool-refrigerants-gas-review-linksdossier-506436