APŽVALGA

Europos Komisija nori įtikinti vartotojus, kad pastangos saugoti aplinką gali būti naudingos ne tik planetai, bet ir jų pačių kišenėms.

2012 m. ES vykdomoji institucija planuoja pateikti rekomendacijas ES vartotojų išprusimui skatinti, manoma, jos bus nukreiptos į produktų ženklinimą etiketėmis.

Privatūs būstai ir transportas Briuselyje buvo išskirti kaip sritys, kuriose vartotojai gali padėti saugoti aplinką.

Prie aplinkos saugojimo vartotojai gali prisidėti izoliuodami pastatus, įrengdami saulės baterijas arba reikalaudami elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Jie taip pat gali pakeisti degalais varomus automobilius į elektrinius, pereiti prie elektros energiją taupančių šildymo sistemų ir prietaisų.

Tačiau daugėjant įmonių, spekuliuojančių pranešimais apie ekologiškumą, vartotojų grupės įspėja, jog vis sunkiau atskirti, kuo tikėti, o kuo ne.

Bet kuriuo atveju, daugelis vartotojų paprasčiausiai negali sau leisti prabangos pirkti ekologiškus produktus, nes jie dažniausiai būna brangesni.

Kiti apskritai įspėja, kad nereikėtų tikėtis, jog vartotojai prisiims visą atsakomybę, kadangi jiems gali trūkti laiko ar motyvacijos tikrinti visą jiems prieinamą informaciją.

PROBLEMOS

Europos politikai vis labiau ieško būdų, kaip didinti vartotojų išprusimą, kad jie pakeistų savo apsipirkinėjimo įpročius ir šitaip pereitų prie tausesnio gyvenimo būdo.

Pageidaujamas kelias yra paprasčiausiai duoti vartotojams priemones, kurių reikia, kad jie priimtų labiau aplinką tausojančius sprendimus.

Daugeliui vartotojų pagrindinė kliūtis pirkti ekologiškus produktus yra įsitikinimas, kad tausūs gaminiai yra brangesni.

Tai pripažįsta ir Europos Komisija. „Individuali veikla gali būti brangi“, - sakė ES klimato veiksmų komisarė Koni Hedegard (Connie Hedegaard). „Ne kiekvienas gali sau leisti įsigyti naują automobilį. Ne kiekvienas gali sau leisti įsirengti naujas geotermines ar saulės sistemas; ne kiekvienas gali sau leisti atnaujinti būstą ir jį izoliuoti. Žemesnės kainos, žinoma, padidintų paklausą ir paskatintų pokyčius.“

Ji taip pat teigė, kad „jei vertintume kainą viso gyvenimo perspektyvoje, matytume, kad galima daug sutaupyti. Teisinga informacija būtų paskata vartotojams daryti teisingus sprendimus“, - tvirtino K. Hedegard.

„Todėl yra svarbu ir toliau plėtoti tvarių produktų rinką. Čia visi gali ir uždirbti, ir sutaupyti pinigų“, - sakė ji.

Ji kalbėjo 19-ajame tarptautiniame pasaulio vartotojų kongrese (World Congress of Consumers International) – nepriklausomame pasauliniame tinkle, jungiančiame 220 nacionalinių vartotojų organizacijų, - vykusiame Honkonge 2011 m. gegužės mėn.  

2012 m. Komisijos komunikatas

Siekdama spręsti šiuos iššūkius Europos Komisija rengia komunikatą dėl ES vartotojų išprusimo skatinimo, numatoma, kad jis turėtų būti parengtas 2012 m.

„Rinkos, rinkodara, produktai ir paslaugos darosi vis sudėtingesni ir kompleksiškesni. Vartotojams sudėtinga daryti sprendimus, paremtus informacija ir naudingus jiems“, teigia Komisija.

„Tokiame kontekste komunikato tikslas yra sujungti geriausias vartotojų išprusimo skatinimo praktikas, susijusias su informacija, švietimu, žiniasklaida, atstovavimu ir teisių gynimu“, aiškina Komisija.

Komunikatas, kuris neturi teisinės galios, apims „geriausių informavimo apie vartotojų teises praktikų nurodymą, patarimų vartotojams teikimą, vartotojų skundų tvarkymą, vartotojų švietimą ir gebėjimų ugdymą, taip pat gairių dėl kainų skaidrumo ir informacijos apie kainos/kokybės santykį nustatymą“.

Diskusijos krypsta  į ekologiškumo ženklinimą ir sertifikavimą

Kol Briuselio politikai diskutuoja dėl naujų ženklinimo etiketėmis taisyklių ES, kai kurios vartotojų grupės įspėja, jog, norėdami įsigyti tausių gaminių, vartotojai ne visuomet gali pasikliauti informacija etiketėse.

Tai labai gerai iliustruoja jūros gėrybių pramonė. „Nustatyti, kurie jūros produktai yra geriausi mums ir mūsų planetai, gali būti labai sunku“, įspėja interesų grupė „Europos maistas ir vanduo“ („Food & Water Europe“).

„Nemažai privačių žuvininkystės sertifikavimo programų giriasi standartų ir ženklinimo patikimumu, nes jūros gaminius nori pristatyti ir realizuoti kaip „ekologiškus“ arba „tvariai pagamintus“, tačiau tai, ko jie nesako, yra ne mažiau svarbu, negu tai, ką jie sako,  būtent dėl šito sąžiningiems vartotojams pasidaro sudėtinga“, teigia interesų grupė.

2011 m. gegužės mėn. „Food&Water“ paskelbė naują vadovą apie ekologišką ženklinimą vartotojams, norėdami paaiškinti, ką gamintojai daro ir ko nedaro su žuvimis, kurias vartotojai valgo.

Daugelis iš grupės išanalizuotų ekologiškumą liudijančių  etikečių pasirodė netinkamos pagal aplinkosaugos standartus, socialinę atsakomybę, bendruomenės santykius, darbo teisę, tarptautinę teisę ir skaidrumą.

Pavyzdžiui, netinkamai sertifikuojama žuvininkystė, etiketės naudojamos rinkodaros tikslais, neatsižvelgiama į anglies pėdsaką (carbon footprints).

„Food & Water“  taip pat teigia, kad daugelis ekologinio ženklinimo sistemų neatitinka Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaidrumo gairių, trukdo poveikiui mažinti klimato kaitą dėl taršos ir neprisideda prie maisto saugumo bei žemės ūkio plėtros.

„Vartotojams dažniausiai nėra pasakoma, kad toks ženklinimas būna susijęs su pinigais“, - sakė Eva Mičel (Eve Mitchell) iš „Food & Water Europe“. „Nauja gerai valdoma žuvininkystės įmonė, kuri negali finansuoti sertifikavimo ir dėl to gali neturėti ekologiško ženklinimo, vis tiek gali būti geriausias pasirinkimas, o kas nors netvariau pagamintas gali būti sertifikuotas, nes už tai sumokėjo.“

Dėl to etiketės gali paskatinti vartotojus pirkti ne tvariausius gaminius, jiems gali būti sunku suprasti, ar etiketės turi reikšmės“, - sakė E. Mičel. „Mums tai atrodo labai panašu į klaidingą vartotojų informavimą, tai turi būti sprendžiama oficialiu lygmeniu“, - teigė ji.

„Food & Water“ ragina Europos Komisiją, jog informacija, kurią reikalaujama pateikti ant jūros gėrybių etikečių, būtų išplėsta, kad padidintų aiškumą ir užtikrintų, jog Maisto ir žemės ūkio organizacijos gairės yra suprantamos ir jų laikomasi.

Verslo peštynės dėl tvarumo

Užtikrinant, kad vartotojai turėtų tvarių produktų pasirinkimą, įmonėms taip pat tenka svarbus vaidmuo.

Kompanijos, tarptautinės milžinės, yra įsitraukusios į šį dalyką ir siekia įtikinti sąmoningus vartotojus, kad pasirinkimas pirkti pas jas yra pagrįstas ekologiškumu.

Pasak Komisarės K. Hedegard, pavyzdžių yra daug.

„Nike“ kompanija surenka naudotus sportinius batelius ir juos perdirba, o gautas medžiagas naudoja naujų sportinių batelių gamybai. Tokios ir daugelio kitų energijos vartojimą mažinančių priemonių gamyklose ir biuruose leido„Nike“ sumažinti savo emisijas milijonais tonų“, - sakė ji.   

Anglijos-Olandijos tarptautinė kompanija „Unilever“ iki 2020 m. pasiryžusi padėti daugiau negu milijardui žmonių imtis veiksmų, kad pagerintų savo sveikatą ir gerovę bei atsietų savo augimą nuo neigiamo poveikio aplinkai. „Tvaresnių  prekių dažniausiai labiau pageidaujama“, teigia kompanija.

Kompanijos „Tvaraus gyvenimo plane“ koncentruojamasi į tris pagrindines sritis – sveikatą ir gerovę, aplinką ir padidėjusį pragyvenimo šaltinį.

Tikslas yra ugdyti tinkamą vartotojųpasirinkimą. Pasak „Unilever“, „vartotojai visame pasaulyje nori būti tikri, kad produktai, kuriuos jie perka, yra etiškos kilmės ir saugo pasaulio gamtinius išteklius“.

„Įgyvendinti šiuos įsipareigojimus nebus lengva. Kad juos įvykdytume ir atsakytume į didžiulį iššūkį, su kuriuo visi susiduriame, turėsime dirbti bendradarbiaudami su vyriausybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, tiekėjais ir kitais“, - sakė „Unilever“ generalinis direktorius Polas Polmanas (Paul Polman).

„Galiausiai mums pasiseks tik tuomet, kai įkvėpsime milijardus žmonių visame pasaulyje imtis mažų kasdienių veiksmų, dėl kurių vyksta dideli pokyčiai. Veiksmų, kurie leistų mums visiems gyventi tvariau“, - sakė jis.

„Unilever“ tikslas – iki 2020 m. per pusę sumažinti savo gaminių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų poveikį per visą jų gyvavimo ciklą. Taip pat iki 2020 m. per pusę sumažinti sunaudojamo vandens, susijusio su produktų vartojimu, kiekį ir  per pusę sumažinti atliekų, susijusių su produktų išmetimu, kiekį.

Kompanija taip pat iki 2020 m. siekia užtikrinti šimtu procentų tvarų žemės ūkio žaliavų tiekimą ir iki tų pačių metų sujungti daugiau nei 500 tūkst. smulkių ūkininkų  ir platintojų į tiekimo grandinę.

Padėti vartotojams rinktis „sąmoningai“

Tačiau galiausiai visuomenėje, kur greitis ir patogumas yra viskas, daugelio vartotojų gebėjimas rinktis ekologiškus gaminius priklausys nuo to, kas parduodama vietiniuose prekybos centruose.

Komisija ieško būdų, kad ekologiškai sąmoningi vartotojai galėtų apsipirkti tinkamose vietose.

Vartotojų apsipirkimo įgūdžiai gali turėti įtakos CO2 emisijoms, jas mažinti. Jie gali pirkti vietines daržoves vietoj atgabentų iš užsienio, gali susilaikyti ir mėsą valgyti ne kasdien.

„Mėsos ir pieno produktų gamybai reikia dešimt karų daugiau energijos, negu vaisių ir daržovių  gamybai. Daugelis vartotojų turi pasirinkimą, ir šis pasirinkimas gali būti sąmoningas“, - sakė K. Hedegard.

Kai kurie prekybos centrai nebesiūlo savo pirkėjams nemokamų celofaninių maišelių, o stengiasi parduoti kuo daugiau daugkartinio naudojimo krepšių. Kiti vis dar siūlo mažus celofaninius maišelius, tačiau už nedidelį mokestį.

„Jūs naudojate celofaninius maišelius ar daugkartinio naudojimo krepšius? Celofaninis maišelis vidutiniškai naudojamas penkias minutes, o prireikia 500 metų, kol jis suyra“, - sakė K. Hedegard.

„Produktų yra. Pereikime prie kitokio gyvenimo būdo, kai madinga vartoti mažiau“, -pridūrė ji.

Maisto atliekų mažinimas
 

Maisto atliekos yra kita didelė problema. „Kiek maisto jūs išmetate? ES tyrimas parodė, kad iš namų ūkių per metus išmetama 89 milijonai tonų maisto – tai ketvirtis to, ką nusiperkame. Ir 60 proc. šių maisto atliekų galėtų nebūti. Tai iš tiesų ir moralinė atsakomybė“, - sakė komisarė.

Žvejybą ji pateikė kaip tokios pramonės pavyzdį, kurioje vartotojų pasirinkimas gali turėti teigiamą poveikį sektoriaus tvarumui.

2000 metais pasaulio žvejybos laivynai sunaudojo 43 milijonus tonų degalų, kad pagautų 80 milijonų tonų žuvų. Šioms žuvims pagauti reikėjo dvylika kartų daugiau energijos, negu gaunama jas valgant.

Komisija ragina valstybes nares tikrinti žuvų kilmę ir tai, kaip jos buvo sugautos, taip pat primena pirkėjams, kad kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, moliuskams ir kalmarams, gresia mažesnis pavojus išnykti ir sunaudojama mažiau energijos jiems pagauti.

Ekologiško vartojimo kliūčių šalinimas

Nors raginama pirkti ekologišką produkciją,  vartotojams dažniausiai sunku nustatyti, kurie produktai iš tiesų yra tausojantys aplinką. Matant didžiulius reklamos srautus, labai lengva patikėti, kad visi produktai yra ekologiški. Tačiau negali būti tikras, kurie iš tiesų ekologiški.

Išsamiai pateikta patikima informacija skatina vartotojų išprusimą ir suteikia jiems galimybę ekologiškus produktus pasirinkti sąmoningai, remiantis turima informacija.

Pasitikėjimo stoka yra dar viena problema. Vartotojai nėra tikri, ar įmonių pateikiama informacija apie ekologiškumą yra tiksli, ar ne.

Iš tiesų Tarptautinės vartotojų organizacijos (Consumers International) 2007 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 10 proc. apklaustųjų pasitiki įmonių teikiama informacija.  

Vyriausybėms ir vartotojų organizacijoms tenka atsakomybė, kad informacija būtų patikima ir padėtų šviesti vartotojus, jei norima skatinti jų išprusimą ir motyvuoti juos rinktis labiau tausojantį aplinką gyvenimo būdą.

Vyriausybių vaidmuo iš tiesų labai svarbus skatinant gerai veikiančių ekologiškų produktų rinkų plėtrą, pavyzdžiui, kuriant teisės aktus, reglamentuojančius ženklinimo etiketėmis reikalavimus bei mokestines paskatas, didinant mokesčius už per dideles maisto produktų pakuotes.

Europos Komisija pageidauja, kad valdžios institucijos sistemingai taikytų efektyvaus energijos vartojimo standartus, kai įsigyja informacinių ir ryšių technologijų gaminius ir paslaugas,  rekonstruoja valstybinius pastatus. Ji ragina vyriausybes dalintis šia patirtimi. 

Jungtinėje Karalystėje vyriausybė išleido „Ekologiškumo vadovą“ (Green Claims Guide), skirtą padėti vartotojams atskirti klaidinamus užrašus nuo iš tiesų ekologiškų gaminių. O Danijoje vartotojų ombudsmenas nustatė „ekologiško smegenų plovimo“ („green washing“) kriterijus.

Vyriausybės taip pat numatė skirtingą ekologinį bei energijos efektyvumo ženklinimą energiją naudojantiems gaminiams, tai vartotojams suteikia tikslią informaciją apie įsigyjamo gaminio energijos poreikį.

Europoje energijos naudojimo efektyvumo ženklinimas buvo reglamentuotas ES lygmeniu, A+++ reiškia didžiausią efektyvumą, o G – mažiausią. Ženklinimas raidėmis atitinka tam tikrus energijos efektyvumo kriterijus, įtvirtintus įstatymu, ir yra naudojamas ant kasdienių daiktų - šaldytuvų, televizorių, skalbimo mašinų, indaplovių.  

Pasak Europos Komisijos, 85 proc. vartotojų svarbesniu įsigijimo kriterijumi laiko efektyvų energijos naudojimą, o ne kainą.

„Ženklinti energijos efektyvumą naudinga. Tai yra paskata gamintojams tobulinti savo gaminamų prietaisų energinį naudingumą“, - sakė komisarė K. Hedegard ir kaip pavyzdį pateikė 1995 m. ES nutarimą šaldytuvus ženklinti energijos efektyvumo etiketėmis. Dėl ko A klasės šaldytuvų ir šaldiklių nuo 2 proc. tuomet padaugėjo iki 90 proc. šiandien.

Panaši ES masto žymėjimo sistema neseniai buvo įvesta ir automobilių padangoms. Etiketėse nurodomas degalų naudojimo efektyvumas, sukibimas su šlapia danga ir padangų triukšmingumas.

Daugelis Europos valstybių pritaikė rinka pagrįstas priemones, kad paskatintų investuoti į energijos efektyvumo didinimą ir įvykdytų nacionalinius energijos taupymo tikslus.

Pavyzdžiui, vartotojams, kurie gyvena sostinės Briuselio regione, suteikiama iki 50 proc. gaminio kainos subsidija įsigyjant buitinės technikos (pvz., šaldytuvų, šaldiklių ar džiovinimo mašinų), kurios klasė yra A++.

O Vokietija, Prancūzija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė yra tarp tų šalių, kurios įvedė automobilių atidavimo į metalo laužą sistemas, jos pasirodė labai populiarios tarp vartotojų .

Vokietijoje vairuotojai, iškeitę senus automobilius į naujus, gauna 2,5 tūkst. eurų išmoką, o Prancūzija ir Jungtinė Karalystė kartu inicijavo apmokestinimo PVM sumažinimą naujiems automobiliams, taupioms elektros lemputėms bei kitiems gaminiams, kurie yra mažiau kenksmingi aplinkai.

Teiginiai apie ekologiškumą ne visuomet patikimi

Daugėjant įmonių, spekuliuojančių pareiškimais apie ekologiškumą, vartotojams darosi vis sunkiau žinoti, kuo galima pasitikėti.

„Europiečiai susiduria su didėjančiu kiekiu klaidinamos informacijos apie ekologiškumą visose kasdienio gyvenimo srityse – pirkdami maistą ir gėrimus, kosmetikos gaminius, automobilius, elektrą ir elektrinius namų apyvokos reikmenis“, - EurActiv‘ui sakė Monika Gojens (Monique Goyens), Europos vartotojų organizacijos BEUC generalinė direktorė.

M. Gojens plačiai paplitusį žodžio „bio“ rašymą pavadino kosmetikos gaminių rinkodaros dalimi arba savybės „natūralus“ perdėjimą neatsižvelgiant į faktą, kad kosmetika nėra organinė. „Ant pakuočių neretai matome žalius lapus, nors sudėtyje nieko panašaus nė su žiburiu nerastume“, - sakė ji.

„Ekologiškas mažmenininkų prekių ženklinimas vis plinta, tačiau jo kriterijai retai būna skaidrūs ar palyginami. Tik nepriklausomos, trečiosios šalies patikrintos, ženklinimo sistemos, pavyzdžiui, ES „Ecolabel“, yra patikimos“, - sakė M. Gojens, kartu pareikšdama, kad reglamentuoti ekologiškumą būtina, turint galvoje tokį didelį nepagrįstų teiginių apie ekologiškumą kiekį.

Reklamą kontroliuojančios institucijos užverstos pareiškimų apie ekologiškumą tyrimais, mat tuo įmonės dažnai grindžia savo kampanijas.

Jungtinės Karalystės reklamos standartų tarnyba neseniai uždraudė naftos milžinės „ExxonMobil“ dumblių biokuro televizinę reklamą, kadangi joje buvo pernelyg išpūstas technologijų poveikio klimato kaitos mažinimui potencialas. 

Europos didžiausia automobilių vairuotojų grupė įspėjo, kad vartotojams skubiai reikia daugiau skaidrumo dėl elektra varomų transporto priemonių pranašumų, ir atkreipė dėmesį į tai, kad esamas komercinis ir politinis spaudimas pristatyti elektra varomas transporto priemones kaip nesukuriančias emisijų, „klaidina vartotojus“.

Maisto produktų klausimą  Europos Komisija siekia spręsti Europos maisto tvaraus vartojimo ir gamybos apskritojo stalo diskusijoje (European Commission seeks to address this via the European Food Sustainable Consumption and Production Roundtable), vienijančioje valdžios institucijas, prekybininkus ir gamintojus.  

Tikimasi, kad ši grupė galiausiai sukurs „sudarnintą bendrą maisto gaminių ir gėrimų poveikio aplinkai vertinimo metodiką“, ji turi būti baigta iki 2011 m. pabaigos. 

Viena iš pagrindinių paskatų pramonininkams dalyvauti šiame apskritajame stale yra galimybė skelbti apie savo ekologiškumą ir nebūti apkaltintiems „ekologišku smegenų plovimu“.

Socialinė žiniasklaida ir internetas – priemonės ugdyti vartotojų išprusimą

Interneto ir naujų žiniasklaidos priemonių populiarumas reiškia, kad daug jaunų žmonių, spręsdami, kokius produktus įsigyti, nebesinaudoja informacija, prieinama parduotuvių lentynose.

Vartotojai savo išmaniųjų telefonų vieno mygtuko paspaudimu gali prisijungti prie socialinių tinklų, paskaityti apie savo draugų patirtį įsigijus tam tikrą gaminį arba naršyti internetą ir pasižiūrėti, kaip kiti pirkėjai vertina produktą internetiniuose forumuose, o ne paprasčiausiai pasitikėti informacija, pateikiama parduotuvėse.

„Tai atveria naujas vartotojų informavimo galimybes“, - sakė K. Hedegard, kaip pavyzdį pateikdama „ekologinę paiešką“, kurios pagalba internete galima matyti informaciją apie sunaudotos gaminiui energijos efektyvumą.

„Informacines ir komunikacijų technologijas [...] taip pat galima panaudoti duomenims apie gaminių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas teikti. Duomenys, pavyzdžiui, galėtų būti šifruojami gaminių brūkšniniuose koduose. Tai taip pat leistų vartotojams stebėti jų pačių asmeninį anglies pėdsaką“, - teigia komisarė. 

Iš tiesų daugelis įmonių jau dabar savanoriškai vykdo panašias iniciatyvas.

JAV tinklalapyje  GoodGuide.com vertinami daugiau negu 100 tūkstančių gaminių svaikatos, aplinkosauginiai ir socialiniai rodikliai. Šios svetainės paslaugos prieinamos per iPhone programėlę.

Jungtinėje Karalystėje dujų kompanija „British Gas“ suteikia vartotojams galimybę dujų skaitiklio duomenis perduoti naudojantis mobiliuoju telefonu, vadinasi, sąskaitos visuomet automatiškai išrašomos pagal faktinį suvartojimą. „British Gas“ pamatė, kad klientai, kurie naudojasi šia paslauga, dujų sunaudoja 12 proc. mažiau.

Briuselis ES lygmeniu siekia užtikrinti, kad iki 2020 m. 80 proc. Europos vartotojų savo namuose turėtų išmaniuosius skaitiklius.

Pažaboti lūkesčius keičiant mąstyseną

Tačiau ekspertai įspėja, kad vartotojų  išprusimas neturėtų būti laikomas panacėja visoms pasaulio aplinkosaugos problemoms spręsti.

Neseniai interviu su EurActiv‘uMaja Giopel (Maja Göpel) iš Pasaulio ateities tarybos (World Future Council) sakė, kad „neturėtume naiviai tikėti, jog vartotojų pasirinkimas gali paversti mūsų ekonomikas ekologiškomis – mes visi dirbame, auginame vaikus ir t.t., esame per daug užsiėmę, kad liktų laiko skaityti, tikrinti ir kontroliuoti visą informaciją apie gaminius“. 

Socialinio teisingumo klausimas taip pat problemiškas. Iš tiesų daugelis vartotojų tiesiog negali mokėti daugiau už produktus.

M.Giospel perspėjo, jog tai reiškia, kad skurdžiau gyvenanti Europos populiacijos dalis negali dalyvauti „ekologiškos paklausos iniciatyvose“, nebent būtų įgyvendintos geros „ekologiškos pasiūlos“ strategijos, leisiančios užtikrinti dalyvavimo rinkose pusiausvyrą.

Nepaisant daugybės iniciatyvų, kurias vykdo vyriausybės ir verslo atstovai, politikai pripažįsta, jog tam, kad šios iniciatyvos pavyktų, turi smarkiai pasikeisti žmonių vertybės.

Vartotojai turi būti įsitikinę, kad verta įsitraukti į perėjimą prie ekologiškesnės ekonomikos.

„Kai išspręsime prieinamumo ir informacijos problemas, liks tik viena kliūtis – pati sudėtingiausia. Tai klausimas, kaip įtikinti vartotojus sistemingai pirkti tvarius produktus ir paslaugas“,-  įspėja komisarė K. Hedegard.

Ateityje pamatysime, kiek sėkmingos ES bus būsimos šios srities iniciatyvos.

NUOMONĖS

„Juk galiausiai vartotojai turi galimybę nuspręsti, ar mokėti už ekologiškus gaminius, ar ne. Taigi vartotojų organizacijų parama bus labai svarbi ateinančius [kelis] dešimtmečius, įgyvendinant mūsų klimato politiką“, - sakė ES klimato veiksmų komisarė Koni Hedegardgegužės mėn. kalbėdama Tarptautiniame pasaulio vartotojų kongrese, vykusiame Honkonge.   

„Išsami ir patikima informacija prisideda prie vartotojų išprusimo ir jų  galėjimo priimti sąmoningus sprendimus, tikėkimės - rinktis ekologiškus produktus“, - sakė K. Hedegard.

„Turėdamas teisingą informaciją, vartotojas turi galimybę priimti teisingą sprendimą. Todėl yra labai svarbu ir toliau plėtoti tvarių produktų rinką. Čia kiekvienas gali uždirbti ir sutaupyti“, - pridūrė ji. 

„Turime naudotis savo turima galia. Kaip politikai, verslininkai, [vartotojų] organizacijos ir piliečiai, galime keisti padėtį. Turime suprasti, kad „ekologiškas“ nėra vien šūkis aplinkosaugininkams. Tai naujas būdas kurti mūsų ekonomiką siekiant pagerinti gyvenimą devyniems milijardams žmonių šioje plantetoje“, - pareiškė komisarė.

„Dar niekada nebuvo tokio didelio „žaliųjų“ vartotojų organizacijų poreikio, suteikiančių mūsų vartotojams galimybę paversti augimą ekologišku“, - sakė ji.

„Jau penkiolika metų turime sėkmingą energijos efektyvumo ženklinimo sistemą. Papildomų kategorijų pridėjimas ir spalvų kodo, žyminčio skirtingus dalykus, įtraukimas nepadės vartotojams suprasti, kurie prietaisai naudoja mažiausiai energijos. Kalbant bendrai, ši naujoji sistema neturės didelio poveikio nukreipiant rinkas prie efektyviau energiją vartojančių gaminių“, - EurActiv‘ui sakė Europos varotojų organizacijos BEUC generalinė direktorė Monika Gojens. 

„Niekas nerodo entuziazmo dėl naujo energijos efektyvumo ženklinimo, Europos institucijos privalo turėti drąsos  pripažinti savo klaidas ir pradėti kurti sistemą iš naujo“, - pridūrė ji.  

Kai dėl anglies pėdsako, tai M. Gojens sakė, jog vartotojų organizacijos palaiko atsargų požiūrį. „Daugelis vartotojų turbūt nesuprastų tokio rodiklio, kaip CO2 gramai, ypač jei jiems nebūtų pateiktos nuorodos, didelis tai skaičius ar mažas.  Taigi gaminių anglies pėdsako matavimas kelia ne mažiau svarbių esminių metodologinių klausimų“, - sakė ji EurActiv‘ui.

„Pranešimus apie ekologiškumą sudėtinga kontroliuoti, tačiau turime duomenų, jog jų mažėja, kadangi įmonės pastebi, kad jie nėra efektyvūs. Vartotojai tiesiog  jais netiki“, - sakė Žaklina Minor (Jacqueline Minor), Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų departamento (DG SANCO) vadovė.

„Augimas bet kokia kaina nėra perspektyvus. Turime vystyti naujus verslo būdus, kurie padėtų didinti teigiamą „Unilever“ veiklos socialinę įtaką ir kartu mažintų mūsų poveikį aplinkai“, - sakė „Unilever“ generalinis direktorius Polas Polmeris.

Vartotojams visame pasaulyje vis labiau suvokiant aplinkosaugos problemas, įmonės vis dažniau ima spekuliuoti savo produkcijos ekologiškumu ir tą patvirtinančiais dokumentais. 

Microsoft pirmininkas Europoje Žanas Muelfaitas (Jan Muehlfeit) aiškino, jog tai, kad gaminys yra tausojantis aplinką, dabar jau savaime padeda jį parduoti.

„Kai technologijos atpigo ir tapo paprastesnės naudoti, padidėjo asmeninių kompiuterių, mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir internetinių paslaugų paklausa“, - sakė Ž. Muelfaitas ir pridūrė, kad ši tendencija ir toliau ryškės, kadangi į darbo rinką žengia dabartinės ir ateities jaunų žmonių kartos.

„Visa tai yra reiškinio, vadinamo „IT komercializavimu“ dalis ir  varomoji debesų kompiuterijos (cloud computing) jėga“, - padarė išvadą  jis.

Vinona Hauter (Wenonah Hauter), vykdomoji „Food & Water Europe“ direktorė, apie klaidinantį  jūros produktų ženklinimą sakė: „Žmonės dažnaimano, kad, pirkdami jūros gaminius su etikete, bylojančia apie ekologiškumą, automatiškai daro teisingą sprendimą. Deja, sertifikatai ne visuomet užtikrina, kad vartotojai gauna tausojantį aplinką produktą ar gerina savo elgesį“.  

„Pagrindinė priemonė skatinti ekologiškų produktų paklausą yra kaina, atspindinti visas sąnaudas, įskaitant ir socialines bei aplinkosaugines“, - kalbėjo Maja Giopel,  Pasaulio ateities tarybos „ateities teisingumo direktorė“  ir pasisakė už kainų skaidrumą.

„Susiduriame su dideliu pasipriešinimu dėl kainų skaidrumo, nors tai vienintelė priemonė, neutrali konkurencijos požiūriu, be to, leistų vartotojams tam tikra forma daryti efektyvią įtaką gamybai“, sakė ji interviu EurActiv‘ui.

ĮVYKIŲ EIGA

2008 m.: ES pateikia pasiūlymus naujai Vartotojų teisių direktyvai.

2008 m. lapkričio mėn.: Europos Komisijos konferencija dėl to, kaip bihevioristinė ekonomika gali padėti gerinti politikas, kurios daro poveikį vartotojams.

2010 m. balandžio mėn. 15 d.: Komisija atsisako pasiūlymo užtikrinti visišką vartotojų teisių sudarninimą Europoje.

2010 m. lapkričio mėn. 22 d.: Komisijos konferencija „Bihevioristinė ekonomika, na ir kas? Ar politikams turi rūpėti?“

2011 m. liepos mėn.: ES Ministrų Taryba formaliai pritaria Vartotojų teisių direktyvai.

2011 m. spalio mėn.: Apytikslė Vartotojų teisių direktyvos paskelbimo ES oficialiame teisės žurnale data.

2012 m.: Komisija turi paskelbti komunikatą dėl ES vartotojų išprusimo skatinimo.

Iki 2013 m. pabaigos: Terminas, iki kurio valstybės narės turi būti visiškai įgyvendinusios Vartotoju teisių direktyvą. 

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje liepos 13 d., atnaujintas 29 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/consumers/consumer-empowerment-helping-shoppers-buy-green-linksdossier-506494