APŽVALGA

Didžiulis dėmesys vadinamojo „galutinio efektyvaus energijos vartojimo didinimui“ Europos Sąjungoje įtakojo tai, kad atsirado energinis didelių elektros prietaisų žymėjimas bei palaipsniui nyko daug energijos naudojančios elektros lemputės.

Tokiems teisės aktams jau galiojant, diskusijos Briuselyje krypsta nuo vartotojų poveikio priemonių link naujų būdų, kaip paskatinti vyriausybes ir regionus spręsti tvarumo klausimus „ištakose“ (vadinamasis pasiūlos efektyvumas).

Pasaulio energetikos sistema yra labai eikvi. „GE Energy“ apskaičiavo, kad iš pirminės energijos įeigos 49,555 TWH kiekiui elektros energijos pagaminti, tik 15,623 elektros buvo pristatyta vartotojams visame pasaulyje.

Minėtų klausimų sprendimo pavyzdžiai galėtų apimti ekologiškesnių energijos gamybos būdų skatinimą, paramą atsinaujinančiai energijai ir pagalbą valstybėms bei regionams, gerinant esamą infrastruktūrą, pavyzdžiui padedant jėgaines, kuriose energija gaunama deginant anglis, paversti ekologiškesnėmis.

Regionams teks svarbus vaidmuo keičiant energetikos padėtį Europoje, o subnacionaliniai veikėjai turės nustatyti degalų, tokių kaip nafta, dujos, anglis ar atsinaujinanti energija, mišinį, reikalingą siekiant energetinio saugumo ir tvaraus ekonomikos augimo.

PROBLEMOS

Dėmesys pasiūlos pusei

Europos Komisija, savo Efektyvaus energijos vartojimo plane, paskelbtame 2011 m. kovo mėn., paragino ES valstybes nares išplėsti savo energijos vartojimo efektyvumo politikas tam, kad jos apimtų ne tik energijos grandinės „paklausos pusę“, bet ir „pasiūlos pusę“, t.y. atkreipti dėmesį ir į gamybos bei tiekimo sektorius.

„Nepaisant padarytos pažangos, mūsų skaičiavimai rodo, kad mums reikia tolesnių ryžtingų ir koordinuotų veiksmų energijos efektyvumo srityje, be kurių ES nepasieks savo tikslo iki 2020 m. naudoti 20 proc. mažiau energijos“, sakė energetikos komisaras Giunteris Otingeris (Günther Oettinger), atskleisdamas planus.

Komisija teigia, kad nacionalinės energetikos politikos turėtų atsižvelgti ne tik į tai, kaip energija galėtų būt efektyviai naudojama, bet taip pat, kaip ji galėtų būti efektyviai gaminama.

„Reikia statyti naujos kartos pajėgumus ir infrastruktūrą, tam kad pakeistume senstančią įrangą ir patenkintume paklausą. Labai svarbu užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į energijos efektyvumą ir nauji pajėgumai atspindėtų geriausias prieinamas technologijas (best available technology - BAT)“, rašoma dokumente.

Komisija aiškiai duoda suprasti, kad jei pažanga pasirodys nepatenkinama, ji nedelsiant pateiks teisės aktus, reikalaujančius, kad valstybės narės užtikrintų, jog naujuose elektros energijos gamybos įrenginiuose naudojamos geriausios prieinamos technologijos.

Švaresni gamybos būdai, naujos technologijos

30 proc. ES pirminio energijos suvartojimo sudaro energijos sektoriaus suvartojimas tiek verčiant energiją elektra ir šiluma tiek ir ją paskirstant.

ES vykdomoji institucija yra įsipareigojusi išstudijuoti, kaip sumažinti šilumos nuostolius elektros ir pramoninės gamybos procesuose.

„Nepanaudotas energijos taupymo potencialas yra labai didelis ir galėtų padengti didelę dalį Europos šiluminės energijos poreikių“, teigiama Efektyvaus energijos vartojimo plane ir raginama labiau išnaudoti tokias technologijas, kaip termofikacija, centralizuotas šildymas ir vėsinimas, mišrios šilumos ir elektros sistemos, siekiant padėti Europai pasiekti savo tikslų.

Komisija taip pat pažadėjo stiprinti pagrindą nacionalinėms kontroliuojančioms institucijoms, kad šios, darydamos sprendimus ir stebėdamos dujų ir elektros tinklus bei rinkas, galėtų atsižvelgti ir į energijos efektyvumą.

Plane teigiama, kad energijos efektyvumo prioritetai taip pat turėtų atsisipindėti ir tinklų reglamentavime bei tarifuose.

„Delta Energy & Environment“ analizė, kurioje lyginama pasiūlos pusės efektyvumo priemonių ir paklausos pusės priemonių pirminė energijos taupymo nauda  Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje, atskleidė, kad pasiūlos pusės priemonės buvo labai panašios į paklausos pusės priemones.

„Delta Energy & Environment“ skaičiavimais, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje pasiūlos pusės priemonės gali padėti įvykdyti 32 proc. tikslo dvidešimčia procentų sumažinti anglies dvideginio emisijas ir 26 proc. bendro tikslo sumažinti energijos vartojimą dvidešimčia procentų.

Platus galimų technologijų spektras

Švaresni gamybos būdai ir naujos technologijos gali padėti padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir, greičiausiai, paskelbti apie naują tvaresnės energijos gamybos erą. Šie būdai yra:

     Degalų pakeitimas (pvz. anglies į gamtines dujas) Europos elektros energijos sektoriuje.

     Žemyno jėgainių efektyvumo optimizavimas.

     Bendra šilimos ir elektros energijos gamyba (combined heat and power generation – CHP); (žr. EurActiv nuorodų dosjė), gyvenamųjų namų projektuose mikro mastu arba didelio masto pramonės įrenginiuose.

     Išmaniojo tinklo (smart-grid) technologijos gali paveikti vartotojų elgesį teikdamos informaciją apie energijos suvartojimą pastatuose (žr. EurActiv nuorodų dosjė). 

Išmanieji tinklai ir skaitikliai tarnaus kaip išmaniųjų prietaisų, tokių kaip šaldikliai, kurie atsišildo per naktį, kuomet elektra yra pigesnė, pagrindas.

Išmaniosios technologijos gali anksti aptikti šildymo, vėsinimo ir energijos valdymo sistemų sutrikimus, teikdamos diagnostines paslaugas gyvenamuosiuose ar komerciniuose pastatuose. Jos taip pat yra pagrindinis mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių elektros sistemų, kurių reikia, kad daugiau Europos suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių bei energijos elektriniams automobiliams teikti, bruožas.

Komisijos gairės dėl konkurencingos, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos 2020 metams įpareigoja valstybes nares iki 2020 m. įdiegti išmaniuosius skaitiklius mažiausiai aštuoniasdešimčiai procentų galutinių vartotojų.

Tačiau, nors apie pastangas įdiegti išmaniuosius skaitiklius yra daug diskutuojama Briuselio politiniuose sluoksniuose, šiai idėjai dar reikia susilaukti plataus pritarimo Europoje, o daugelis valstybių narių neturi, arba turi labai silpną, nacionalinę platformą išmaniųjų tinklų vystymui.

Jėgainių efektyvumo didinimas

Jėgainių efektyvumo didinimas gali vaidinti laibai svarbų vaidmenį perėjime prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos. Europos Komisijos skaičiavimais, iki 2050 m. pramonė gali beveik visiškai panaikinti anglies dioksido emisijas, o mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų dalis bloko energijos gamybos srityje turėtų išaugti nuo šiandieninių 45 proc. iki 60 proc. 2020 metais.

Ilguoju laikotarpiu, naujosios jėgainės, kurių pagrindas atsinaujinantis kuras ir kitos švaresnio deginimo alternatyvos iš dalies išspręs šį klausimą, tačiau dabar galima imtis reikšmingų veiksmų, siekiant pagerinti esamų jėgainių efektyvumą.

Technologijų naujovės, veiklos stebėsena ir jėgainės išjungimo ir įjungimo kartų skaičiaus sumažinimas yra trys būdai, kuriais galima padidinti jėgainių efektyvumą. Galimas patobulinimas technologinėmis naujovėmis apima naujas priemones nutekėjimo ir nuostolių mažinimui, kas galėtų padidinti turbinų našumą.

Tačiau, ekonominis pagrindimas esamų jėgainių tobulinimui ne visuomet yra aiškus: nei Europos elektros rinkų veikimas, nei anglies kainų lygis nėra pakankami, kad suviliotų jėgainių savininkus investuoti į patobulinimus, skirtus efektyvumui didinti.

Be to, praradimai dėl efektyvumo trūkumo dažnai net nepastebimi ir neidentifikuojami, vadinasi šis klausimas ir nėra sprendžiamas. Dabartinė rinka veikia remiantis daugiau ne anglies ar energijos, bet kaštų efektyvumu.

Regionai, ypač Rytų Europoje, gali sumažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį ir padidinti energijos efektyvumą nestatydami naujų jėgainių, o tiesiog pakeisdami pasenusius anglies generatorius naujomis, kombinuoto ciklo, turbinomis.  

Anglį deginančios jėgainės išmeta dvigubai daugiau CO2 vienai kilovatvalandei, negu dujomis kūrenamos turbinos. Tipinis naujos kombinuoto ciklo dujų turbinos jėgainės veiklos efektyvumas yra maždaug 50 proc., o tuo tarpų 25 metų senumo anglį deginančios jėgainės tipinis veiklos efektyvumas yra 35 proc. arba mažiau.

Lenkija, kur elektros gamybai pagrinde naudojama anglis (virš 90 proc.) yra geras pavyzdys. Dauguma Lenkijos jėgainių yra trisdešimties metų arba senesnės, o nuo 1990 m. pastatyta jėgainių, generuojančių tik 7,5 gigavatų ir visos jų yra deginančios anglį. 

„Delta Energy & Environment“  tyrimas rodo, kad perėjimas nuo anglies prie dujų būtų naudingas Lenkijos ekonomikai ir efektyviai sumažintų jos anglies pėdsaką: pavyzdžiui, 3,6 gigavatų kombinuoto ciklo dujų turbinos jėgainė sukurtų apie 3,5 tūkst. naujų darbo vietų statybos, eksploatavimo ir priežiūros srityje.

Tuo tarpu Lenkijos Žemutinės Silezijos regionas, kuriame mažai vietos vėjo jėgainėms, planuoja statyti naujas biodujų jėgaines, kuriomis bus pakeistos senos, anglį kūrenančios jėgainės.

Regionai pirmauja

Europos regionai yra gerai pasiruošę paversti politinius įsipareigojimus prisiimtus Europos ir nacionaliniame lygmenyse ir sukeliančius impulsą pokyčiams, į veiksmus. 

Naujos finansavimo programos, sutartys dėl energinio naudingumo, viešosios rinkos ir ekologiški sertifikatai – visa tai padės regionams pasiekti savo tikslų energijos taupymo srityje.

Pavyzdžiui Šveicarijoje, Valė kantonas įgyvendino ekonominių paskatų paketą, skirtą energijos efektyvumo didinimui bei ekologiškos energijos gamybai. O Vengijos Bėkėšo regionas didžiausią dėmesį skiria energetiniam saugumui ir tiesiogiai finansuoja strateginės svarbos projektus, tokios kaip dujų įsigijimas.

Tokie projektai įrodo, kad įmanoma suderinti energetikos technologijas ir makroekonomikos dinamiką bei tai, kad energijos taupymas taip pat padeda taupyti ir finansiškai.

Vietinė pramonė taip pat gali dalyvauti šios srities susitarimuose ir prisidėti prie Europos prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimais sistemos.

Regionai taip pat mezga naujas partnerystes tam, kad optimizuotų išteklius, gaunamus iš Europos Sąjungos. Pavyzdžiui, kai kurie iš jų įkūrė specialias regionines energijos agentūras, skirtas platinti informaciją ir užsitikrinti suinteresuotųjų pusių, dirbančių energetikos sektoriuje, paramą.

Europos Komisija gauna apie 60 valdžios institucijų paraiškų, įkurti regionines energijos agentūras, per metus.

Agentūros užtikrina, kad ES energetikos politikas verčiant teisės aktais būtų atsižvelgta į teritorines charakteristikas. Jos taip pat siekia padėti skatinti bendradarbiavimą ir dialogą tarp viešų ir privačių veikėjų, norinčių bendradarbiauti ekologiškuose arba tvarios plėtros projektuose.

„Neaiškumų dėl šių agentūrų sugebėjimo savarankiškai užsitikrinti finansavimą, Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti „Pažangi Europos energetika“  (European Intelligent Energy) programos finansavimą arba padėti agentūroms išvystyti tokias partnerystes, kurių pagalba jos galėtų įgyvendinti pelningą veiklą“, teigia Mišelė Sban (Michèle Sabban), didžiausio nepriklausomo Europos regionų tinklo Europos regionų asamblėja prezidentė.

77 proc. iš 67 Europos regionų asamblėjos apklaustų regionų jau dabar vykdo savo aplinkosaugos strategijas. Šitaip elgdamiesi minėti regionai gali paskatinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos vystymąsi, sukurdami tūkstančius naujų darbo vietų, įgūdžių ir ekonominių grupių, kas labai svarbu, norint užtikrinti, kad būtų investuojama į infrastruktūrą.

Žvalgosi į Briuselį patarimų ir regioninio finansavimo

Tuo tarpu Briuselis vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant regionus nustatyti ir įgyvendinti ekologiškesnes politikas.

„Kurdami savo energetikos strategiją mes žvalgėmės į Briuselį, o vėliau ir į Berlyną. Prieš dvejus ar trejus metus Berlynas neturėjo savo energetikos strategijos“, sakė Karlas Greisingas (Karl Greissing), Badeno Viurtenbergo Vokietijos žemės Energetikos politikos departamento direktorius ir vadovas.  

Ši žemė remia šimto „bioenergijos kaimų“ plėtrą. Pavyzdžiui Mauenhaimo kaimas jau turėjo biodujų jėgainę, gaminančią elektros energiją ir šilumą, tačiau šilumos nuostoliai nebuvo susigrąžinami.

„Mes padėjome kaimui panaudoti prarandamą šilumą.  Dabar jie per metus sutaupo 300 tūkst. litrų naftos. Skaičiuojant remiantis dabartine naftos kaina (90 centų už litrą), tai reiškia, kad sutaupoma daugiau negu 270 tūkst. eurų ir šie pinigai lieka regionui“, sakė Greisingas.

Badenas Viuretnebergas taip pat daro didelę pažangą didinat atsinaujinančių energijos šaltinių dalį elektros ir šildymo srityse. Pareigūnais sako, kad taip yra todėl, kad buvo nustatyti konkretūs tikslai.

„Šiose dviejose srityse mes turime realius tikslus. O kitose strategijos srityse tikslų neturime. Pavyzdžiui, sudėtinga nustatyti tikslius tikslus su energetika susijusiems moksliniams tyrimams. Mes leidžiame pinigus tyrimams, tačiau rezultatus sunku įvertinti kiekybiškai“, sakė Greisingas.

Pinigai, Europos regionams skirti iš ES struktūrinių fondų, vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį padedant finansuoti naudingus aplinkai projektus.

„Šios lėšos vis dar yra gyvybiškai svarbios mūsų teritorijų ekologiškumo didinimui bei švarios energijos šaltinių ir atsinaujinančios energijos vystymui“, sakė Europos regionų asamblėjos prezidentė Saban, pabrėždama, kad tai ypač pasakytina naująsias nares iš vidurio ir rytų Europos bei šalis kandidates, „kurioms struktūriniai fondai atveria anksčiau neegzistavusias galimybes“.

Tačiau ji taip pat pasakė, kad aiškumo dėl tinkamumo kriterijų trūkumas bei informacijos, apie santykinį įvairių kriterijų atrankos procese svorį, stoka užkrauna neproporcingai didelę naštą regioninėms administracijoms.

Saban tai pat sakė, kad nepakako informacijos apie naujas Europos Komisijos ir Europos investicinio banko finansines priemones, o būtent apie Džesiką (Jessica), Džaspers (Jaspers) ir Eleną. „Šios priemonės vis dar nėra plačiai žinomos“, sakė ji.  

Ekologiškos darbo vietos, naujovės ir visuomenės palankumas

Šiai naujai infrastruktūrai sukurti reikės daugiau darbuotojų. Komisija prognozuoja, kad iki 2015 m. reikės 2,5 mln. statybos srities darbininkų, kurie statys energiją taupančius gyvenamuosius ir biurų pastatus bei atnaujins esamas infrastruktūras. Šiuo metu rinkoje veikia tik pusė darbininkų iš šio prognozuojamo skaičiaus.

Tarp regionų, galinčių efektyviu energijos vartojimu yra ir Austrijos regionas Steirmarkas, kur DaWindSchi projekto tikslas yra įtikinti gyventojus vėjo energijos nauda, išnaudojant esamą slidinėjimo infrastruktūrą vėjo jėgainių integravimui į kaimo vietoves. 

Kiti Austrijos regionai vysto tvarias bendruomenes teikdami energijos efektyvumo sertifikatus toms bendruomenėms, kurios geriausiai vykdo aplinkosauginius tikslus.

O Olandijos provincijos Flevolendo gerai parengta žemės tvarkymo politika leido sušvelninti visuomenės pasipriešinimą vėjo jėgainėms. Flevolendas taip pat įgyvendina technologinių ir aplinkosaugos inovacijų finansavimo sistemą.

Portugalijai priklausančių Azorų salų bei pietų Danijos pareigūnai įkūrė vadinamąsias „Energijos grupes“ (Power Clusters) siekiant suintensyvinti idėjų generavimą.

Jungtinėje Karalystėje Hampšyras nori įkurti savo energetikos bendrovę, kuri pardavinėtų elektrą nacionaliniam tinklui. Šalis siekia iki 2050 m. tapti mažai anglies dvideginio į aplinką išmetančia (carbon neutral).

Apskrities taryba tiria galimybę gaminti savo šilumą viešiesiems pastatams, mokykloms ir ligoninėms Basingstoke ir Vinčesteryje, o energijos perteklių parduoti. Šiluma būtų gaminama dujinių generatorių ir galiausiai paversta į biokurą.

Tačiau norint to pasiekti, turi įsteigti juridinį asmenį su valdymo struktūra, gauti reguliavimo institucijų leidimą ir prašyti subsidijų bei paskolų.

Apskritis svarstė galimybę prašyti paramos pagal Europos pagalbos vietinei energetikai (European Local Energy Assistance - ELENA) priemonę, tačiau nusprendė, kad tai pareikalaus per daug laiko ir popierizmo.

„Terminai ir barjerai yra tokie, kad, galiausiai pasiekus susitarimą, jau nebebus galimybės padaryti numatytą darbą. Yra per daug biurokratinių kliūčių“, sakė Melas Kendalas (Mel Kendal), Hampšyro (JK) municipaliteto narys ir apskrities Klimato kaitos komisijos narys.  

Mokslinių tyrimų skatinimas…

Manoma, kad ieškant naujų sprendimų efektyvumo iššūkiams, susijusiems tiek su vartojimu, tiek ir su gamyba, moksliniai tyrimai taip pat vaidins labai svarbų vaidmenį. ES pastangos šioje srityje apima Strateginį energetikos technologijų paną ir Mokslinių tyrimų pagrindų programą, pagal kurią jau buvo finansuota 200 projektų, o paramos suma siekė 1 mlrd. eurų.

Pavyzdžiui Prancūzijoje, Pietų-Pirėnų regione vykdomam kovos su klimato kaita ir tvarios plėtros projektui, žinomam pavadinimu „PRELUDE II“, skirtas 48 mln. eurų biudžetas septynerių (2007 – 2013) metų laikotarpiui. 

Projektas skirtas skatinti mažesnį ir efektyvų energijos vartojimą, vystyti atsinaujinančios energijos šaltinius, atsižvelgiant į pagrindinius vietovės išteklius – saulės energiją, medieną, vėją ir geoterminius išteklius – ir padėti pakeisti vartotojų bei pramonės elgseną.

Tačiau jau ankstyvajame etape projektas susidūrė su daug kliūčių ir trukdžių, kas parodė, kad ambicingus tikslus paversti konkrečiais, prieinamais ir orientuoti į tam tikrą sektorių, planais nėra taip paprasta.

„Yra daug programos kriterijų, kurie prieštarauja vienas kitam ir t.t. Be to, kiekvienoje srityje egzistuoja skirtingi būdai, kaip teikiamos subsidijos. Todėl egzistuoja šiokia tokia problema, kuri neturi tapti kliūtimi, komunikacijoje, informacijos teikime, pagalboje pradedant ir t.t.“, sakė Francua Dediu Kastis (Françoise Dedieu-Casties), Pietų-Pirėnų regiono Aplinkosaugos ir tvarios plėtros departamento vice prezidentė.  

Kastis sakė, kad netikrumas dėl Europos finansavimo ateities po 2013 m. reiškia, kad dėl daugelio programos aspektų netrukus turės būti deramasi iš naujo. Uncertainty over the future of European funding for the post-2013 period, meanwhile, means that many aspects of the programme will have to be renegotiated soon, Casties said. „Mes nesidedame sektinu pavyzdžiu“, pridūrė ji.   

…ir pastatų renovavimas

Naujų pastatų statyba ir senų pastatų renovacija Europoje galėtų atnešti didžiausią naudą energijos efektyvumui ir taupymui.

Komisijos Efektyvaus energijos vartojimo plane pagrindinis dėmesys skiriamas priemonėms, kurios paskatintų viešųjų ir privačių pastatų renovacijas bei pagerintų prietaisų energinį naudingumą.

Į 2011 m. kovo mėn. paskelbtą pasiūlymą yra įtraukti planai imtis veiksmų  ir pareikalauti iš valdžios institucijų kiekvienais metais renovuoti mažiausiai 3 proc. savo pastatų (skaičiuojant pagal grindų plotą). Tai yra du kartus daugiau negu dabartinė norma.

Tačiau daugelyje regionų progresą stabdo mokymo kursų architektams, inžinieriams, auditoriams, darbininkams ir specialistams, kurių reikia norint renovuoti pastatus, stoka.

Šiandien Europos Sąjungoje yra apie 1,1 mln. kvalifikuotų darbuotojų, o tai yra per pusę mažiau, negu, pagal Komisijos skaičiavimus, reikės iki 2015 m.

Siekiant paskatinti mokymus ir padėti valstybėms narėms įvertinti, plėtoti ir remti mokymo programas, Komisija imasi iniciatyvos „Įgūdžių tobulinimas. Tvari statybos sektoriaus darbo jėga“. 

Tuo tarpu, daugiau negu 2 tūkst. miestų ėmėsi savanoriškai įgyvendinti tvarios energetikos priemones per ES remiamą Merų paktą, kuris apima „Pažangių miestų ir bendruomenių“ iniciatyvą, skirtą plėtoti inovatyvius mažai į aplinką anglies dioksido išskiriančius ir efektyviai energiją naudojančius sprendimus municipaliniu lygiu.

Europoje apstu gerų idėjų, kurias įgyvendina jos regionai, tačiau ateitis parodys, ar kiti pasimokys iš šių pavyzdžių ir padės visai ES pasiekti savo efektyvaus energijos vartojimo tikslus.

NUOMONĖS

„Reikia statyti naujos kartos pajėgumus ir infrastruktūrą, tam kad pakeistume senstančią įrangą ir patenkintume paklausą. Labai svarbu užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į energijos efektyvumą ir nauji pajėgumai atspindėtų geriausias prieinamas technologijas“, teigia Europos Komisija savo 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo plane.

„Visos prognozės rodo, kad elektros energijos paklausa ateinančiais dešimtmečiais kils, o taip pat turėtų kilti ir paklausos pusės efektyvumas bei nauda iš tausojimo. Pagal šį scenarijų, pasiūlos pusės galimybių atgaivinimas arba elektros energijos gaminimas ir tiekimas  efektyviau naudojant išteklius gali būti laikomi tuo kuo ir yra – strateginiu imperatyvu Europai“, sakė Rikardas Kordoba, „GE Energy“ prezidentas Vakarų Europai ir Šiaurės Afrikai.

„Daugelis techninių pasiūlos pusės galimybių yra pasiteisinusios, ekonomiškai veiksmingos ir patikimos, bei komerciškai įgyvendinamos. Tačiau jų potencialas dar iki galo neišnaudojamas“, pridūrė Kordoba.

Interviu su EurActiv metu„Digital Energy“, viceprezidentas Bobas Giliganas (Bob Gilligan) sakė, kad Europai perėjus prie švaresnės energijos, o pasenusias jėgaines palaipsniui keičiant naujomis, „išmaniomis“ jėgainėmis, elektros sąskaitos Europos namų ūkiams turėtų didėti.

„Gera žinia yra tai, kad išmanieji skaitikliai jau greitai padės [vartotojams] kontroliuoti savo sąskaitas“, sakė Giliganas. „Vieša paslaptis yra tai, kad, patinka mums ar ne, reikės daug investuoti į tinklą“, pridūrė jis.

Giliganas paaiškino, kad paprasčiausiai, be papildomo automatizavimo, realiu laiku teikiant informaciją vartotojams apie namų ūkio suvartojamą energiją, jos suvartojimas sumažėjo 3 proc. „Dabar, kuo daugiau automatizuojama, tuo daugiau mažėja suvartojimas.  Galima stebėti 9 ar 10 proc. sumažėjimą. Informacija yra labai galinga“, sakė jis.

Tikimasi sutaupyti komunalinių paslaugų srityje, o taip pat ir sumažėjusių sąskaitų už elektros energiją. Tačiau tai tik teorija, perspėja ES vartotojų organizaciją BEUC.

„Mes pastebime, kad energijos tiekėjai diegia tokius išmaniuosius skaitliukus, kurie turi ribotas funkcijas vartotojams ir kartais teleidžia per nuotolį pažiūrėti duomenis“, sakė Johanas Klaisas (Johannes Kleis),  BEUC komunikacijos vadovas.

„Tokie paprasti skaitliukai neteikia papildomos naudos vartotojams ir net kelią riziką, kad jau pradiniame etape tokios technologijos atgrasys vartotojus. Jei pramonei pavyksta sutaupyti dėl pažangiųjų skaitiklių, vartotojai taip pat turėtų gauti tokią pačią naudą, pavyzdžiui, sumažėjusią sąskaitą už elektros energiją“, pabrėžė jis.

Karlas Greisingas, Badeno Viurtenbergo Vokietijos žemės Energetikos politikos departamento direktorius ir vadovas sakė: „Federaliniu lygmeniu Vokietijoje yra daug programų, skirtų padidinti energijos efektyvumą.  Tokios programos federalinėms ministerijoms ir bankams suteikia daug pinigų, skirtų didinti energijos vartojimo efektyvumui pramonėje ir namuose“.

„Norime padidinti pirminės energijos efektyvumą 2 proc. per metus bei sumažinti energijos suvartojimą, tačiau dar nežinome tikslaus skaičiaus“, paaiškino Greisingas.

„Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba šiuo metu sudaro 10 proc. visos mūsų energijos gamybos. Norime šį skaičių padvigubinti iki 2020 m. svarbiausia yra gaminti 20 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Dabar minėtas skaičius sudaro 14 proc., o nuo 14 proc. pereiti iki 20 proc. nėra taip lengva“, pridūrė jis.

„Šiuo metu mes stengiamės kaip įmanoma ekologiškiau ir tvariau atitikti energetinius reikalavimus. Energija tapo varančiuoju veiksniu“, sakė sakė Melas Kendalas, Hampšyro (JK) municipaliteto narys ir apskrities Klimato kaitos komisijos narys.  

„Pastatai gali turėti didelį poveikį ir šioje srityje dar yra daug erdvės tobulėjimui“,  sakė Francua Dediu Kastis, Pietų-Pirėnų regiono Aplinkosaugos ir tvarios plėtros departamento vice prezidentė.  

„Naudojame tokį metodą, pagal kurį, statant ar renovuojant pastatus, naudojamos medžiagos turi būti nekenksmingos aplinkai, turi būti naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, atsižvelgiama į patalpų oro kokybę ir klimatinį projektavimą, pagal kurį reikia atsižvelgti, kaip pastatas išdėstomas, į langų dydį ir į kurią pusę jie bus nukreipti“, priduria Dediu Kastis.

Lenkijos Žemutinės Silezijos regiono Ekonominės plėtros departamento direktorius Mečyslavas Ciurla (Mieczysław Ciurla) sakė, kad jo regione buvo sukurta „Regioninė ekonomikos programa“, skirta finansuoti konkrečias energijos strategijos užduotis bei atsinaujinančios energijos projektus, įskaitant biodujų bei hidroelektrines jėgaines. 

Paklaustas apie didžiausias kliūtis, su kuriomis susiduria jo regionas, Ciurla atsakė: „Įgūdžiai. Labai sunku rasti žmones, kurie turi praktinių žinių ir įgūdžių dirbti jėgainėse. O taip pat ištekliai. Bendruomenės turėtų sutelkti savo išteklius ir apsvarstyti, ar ne labiau apsimoka statyti biodujų jėgainę kartu, o ne atskirai.“

„Lenkijoje yra labai sudėtinga teisės aktų sistema, reglamentuojanti investicijas šioje srityje, priešingai negu Vokietijoje, kur tokie dalykai užtrunka žymiai trumpiau. Lenkijoje viskas vyksta labai lėtai – paruošiamasis biodujų jėgainės etapas gali užstęsti net iki dviejų metų“, pridūrė jis.

„Gera tvarios energetikos programa taip pat gali būti ir gera pramonės politika. Į tvarios energetikos bei statybos programas mes žvelgiame iš kelių perspektyvų – viena iš jų yra klimato kaita. Tačiau ekonomikos politika taip pat yra svarbi. Biomasės šildymo pramonėje dabar yra daugiau negu 6 tūkst. darbo vietų“ sakė Krisiana Eger (Christiane Egger), Aukštutinės Australijos Energetikos agentūros vadovo pavaduotoja.  

„Efektyvus energijos naudojimas pripažintas pigiausia ir greičiausia priemone taupyti energijai, kuri taip pat teikia didelę ekonominę naudą visuomenei. Tačiau norint finansuoti didžiąją dalį energijos taupymo iniciatyvų, tam reikia kapitalo“, teigia EuroACE, Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose Europos įmonių aljansas (European Alliance of Companies for Energy Efficiency in Buildings), kuris šių metų pradžioje apgailestavo, kad nėra adekvataus finansavimo.

„Norint pasiekti tokį energijos efektyvumo lygį, kurio reikia įgyvendinant 2020 m. tikslus, reikia ir privataus finansavimo, t.y. užtikrinimo, kad rinkoje egzistuoja pakankamos paskatos investuoti, ir viešųjų  investicijų – mechanizmų, pagal kuriuos viešosios lėšos galėtų būti naudojamos energijos efektyvumui didinti, tiesiogiai ir mobilizuojant privatų kapitalą“, teigė EuroACE. 

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. rugpjūčio 19 d., atnaujintas rugpjūčio 24 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/energy-efficiency/efficient-energy-making-savings-source-linksdossier-507038