Manoma, kad būtina sumažinti likusių išteklių, visų pirma lašišų, BSLK, atsižvelgiant į prastą atitinkamų žuvų išteklių būklę. Be to, Komisija siūlo iki praėjusių metų lygio apriboti žvejybos laivų jūroje praleistų dienų skaičių. Bendras pasiūlymų tikslas – užtikrinti, kad, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, žvejyba Baltijos jūroje taptų ekologiškai ir ekonomiškai tvari. Šį pasiūlymą valstybių narių ministrai aptarė spalio mėn. Žuvininkystės tarybos posėdyje.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Šiuo pasiūlymu siekiama pasirūpinti Baltijos jūros žuvų ištekliais ir juos išsaugoti dabartinei ir būsimoms kartoms. Mėginame juos valdyti atsakingai, vadovaudamiesi mūsų reformos principais. Kai užtikrinsime užsibrėžtą didžiausią tausų leidžiamą sužvejoti kiekį, ne tik žuvų ištekliai taps sveikesni, bet ir bus užtikrintas didesnis žuvininkystės sektoriaus pelnas ir sektoriuje sukurta daugiau darbo vietų.

Komisijos pasiūlymas grindžiamas Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos mokslinėmis rekomendacijomis. Dėl šio pasiūlymo konsultuotasi su Baltijos jūros regiono patariamąja taryba remiantis gegužės mėn. pateiktu Komisijos konsultacijų dokumentu dėl žvejybos galimybių (IP/11/638).

Pagrindiniai faktai

Menkių ištekliai

Komisija siūlo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BSLK padidinti 15 % (iki 67 850 tonų), o vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BSLK – 13 % (iki 21 300 tonų). Toks padidinimas galimas, nes nuo 2008 m. galiojantis ilgalaikio menkių išteklių valdymo planas padėjo iki tvaraus lygmens sumažinti žvejybos mastą ir užtikrinti, kad būtų pakankamai laiko ištekliams pasipildyti.

Silkių ištekliai

Komisija siūlo vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių BSLK padidinti beveik trečdaliu (iki 20 900 tonų) ir šiek tiek padidinti Botnijos įlankos silkių išteklių BSLK (2 % – iki 106 000 tonų). Antra vertus, centrinės dalies ir Rygos įlankos silkių ištekliai nepakankamai atkurti. Todėl Komisija siūlo šių išteklių BSLK sumažinti atitinkamai 33 ir 21 %.

Lašišų ištekliai

Kad būtų atkurtas lašišų populiacijos tvarus lygis¹, Komisija siūlo pagrindinio baseino išteklių BSLK sumažinti beveik 80 %, o Suomijos įlankos išteklių BSLK – beveik 30 %. Siūlomas sumažinimas atitinka pateiktas mokslines rekomendacijas. Tikimasi, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos pasiūlytas Baltijos lašišų išteklių valdymo planas padės pagerinti išteklių būklę.

Šprotų ištekliai

Komisija siūlo šprotų išteklių BSLK sumažinti 26 % iki 213 110 tonų.

Jūrinių plekšnių ištekliai

Apie jūrinių plekšnių išteklius nėra jokių mokslinių duomenų. Kadangi nežinoma, koks sužvejotų žuvų kiekis būtų tvarus, Komisija nusprendė apsidrausti ir pasiūlyti BSLK sumažinti 25 %, kol bus surinkta daugiau duomenų ir bus galima nustatyti leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį. Tai atitinka suderintą vidinį atsargos principą.

Papildoma informacija

BSLK ir kvotos

Mokslinės rekomendacijos

Daugiametis Baltijos jūros menkių išteklių planas

Pasiūlymas dėl daugiamečio Baltijos jūros lašišų išteklių plano