„Negalime kurti teisingos ateities, kol nežinome visos tiesos apie bendrą Europos praeitį. Tik teisingai įvertinus visų totalitarinių režimų nusikaltimus ir jų aukas galėsime užtikrinti, kad nesusidarys sąlygos šių žmonių ir visuomenių mentalitetą žalojusių ideologijų atgimimui“, - sakė E.Meilūnas.

Klausymus dėl Europos Komisijos (EK) ataskaitos „Totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atmintis“ surengė Europos Parlamento Europos liaudies partijos grupė.

Juose buvo aptartos Lietuvai svarbios temos: teisiniai pagrindai kriminalizuoti totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą, bendros atminties išsaugojimui skirta šviečiamoji veikla, totalitarizmo atminčiai skirtos ES finansinės programos.

Įžanginį žodį tarė Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas ir Europos Parlamento narė iš Latvijos, „Europos istorijų sutaikymo“ grupės vadovė Sandra Kalnietė.

Renginyje Lietuvai atstovavo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris bei Seimo narys Gintaras Songaila.

Lietuvos ir kitų palankiai nusiteikusių ES valstybių narių pagrindiniu siekiu šioje srityje ir toliau išlieka galimybė ateityje grįžti prie teisinio instrumento Europos lygmeniu, kriminalizuojančio totalitarinių režimų vykdytų nusikaltimų neigimą.

Per posėdį pasveikintas Europos atminties ir sąžinės platformos įsteigimas 2011 m. spalio 14 d. Tai svarbi iniciatyva, palengvinsianti įvairių tyrimo centrų, akademinių įstaigų ir kitų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių totalitarinių režimų tyrimo srityje bendradarbiavimą.

Platformos veikloje dalyvauja 19 akademinių institucijų iš 13 šalių. Organizacijoje Lietuvai atstovauja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.