Gruodžio mėn. viršūnių susitikime atsiradusi sutartis dėl fiskalinio susitarimo kelia galvos skausmą teisės ekspertams Vokietijos Bundestage.

Nors Europos Tarybos teisės tarnyba palaimino sutartį, į daugelį klausimų liko neatsakyta, pareiškė įstatymų leidėjas P. Sensburgas atstovaujantis Angelos Merkel (Angela Merkel) Krikščionių demokratų sąjungai.

“Tiksli tvarka priklausys nuo diskusijų metu pasiektos pažangos ir sutarties turinio”, sakė P. Sensburgas interviu EurActiv‘ui (žr. orginalią versiją vokiečių k).

“Manyčiau, kad fiskalinis susitarimas turėtų būti ratifikuotas kaip eilinė tarptautinė sutartis, o ne kaip ES įstatymas. Matau lyagrečių su Šengeno sutartimi“, sakė jis ir paminėjo tarptautinę laisvo judėjimo sutartį, kuri pirmą kartą buvo pasirašyta 1985 m., o vėliau įtraukta į ES susitarimus 1997 m.

Svarbu, kalbėjo P. Sensburgas, kad demokratiniu būdu išrinktos institucijos drauge dirba prie sutarties projekto. „Bundestagas tikisi, kad bus paklausta jo nuomonės, prasidėjus derybų procesui“, pabrėžė jis. „Tai reiškia, kad Parlamentas bus iš anksto ir visapusiškai informuojamas. Tai – labai svarbu. Bundestago prisidėjimas prie fiskalinio politinio pakto rengimo bus jo pirmasis išbandymas.“

Teisės klausimai

Pasak Vokietijos teisės ekspertų, išlieka klausimų dėl sutarties teisinio tvirtumo.

„Iš tikrųjų yra Europos ir tarptautinių teisininkų, kurie teigia, jog bus neįmanoma (pasiekti tarpvyriausybinį susitarimą), nes pirmenybė tenka ES įstatymams. Jie tvirtina, kad tokia naujoji sutartis sukels konfliktą tarp ES teisės ir tarptautinės teisės.“

Todėl, teigė jis, „tokia sutartis būtų neprivaloma“ signatarams, nes ES teisė išliks viršesnė už naująją sutartį.

„Jeigu valstybė pareikštų  -  „mes nelaikome savęs fiskalinio politinio pakto dalimi“, tai iš tiesų pažeistų naująją tarptautinę sutartį, bet ji veiktų pagal Europos teisę.“

Pateikęs kaip pavyzdį, kai naujoji kvalifikuota dauguma balsuotų pagal tarptautinę sutartį, kuri skiriasi nuo ES sutarčių, jisteigė: „Jei pasirašiusioji šalis nuspręstų, kad ji toliau neketina laikytis naujų stabilumo kriterijų, negalėtumėte jos apkaltinti pažeidus ES teisę.“

„Teismas turėtų nagrinėti konfliktą, remdamasis ES sutartimis.“

Tačiau čia į pirmą planą išeina politika. Galų gale, mano P. Sensburgas, tai – politinis šalių narių įsipareigojimas, kuriam bus teikiama pirmenybė prieš įžvalgas apie įstatymo raidę.

„Viskas bus gerai, kol pasirašiusios šalys laikysis pažadų. Tačiau jeigu pasirašiusioji šalis nuspręs, kad ji neketina toliau laikytis naujųjų stabilumo kriterijų, jums nepavyks jos apkaltinti, kad pastaroji pažeidė ES teisę. Tačiau tokia šalis pažeistų bendrai pasiektą konsensusą.“

Šnekant bendrai priimtu ES teisės žargonu, P. Sensburgas pasakė, kad, vertindami potencialų konfliktą dėl naujosios tarpvyriausybinės sutarties, teisėjai turėtų vertinti ES sutarčių dvasią.

„Mano nuomone, naujoji sutartis ne prieštarauja ES sutarčių tikslams, o juos sustiprina.“