PAPILDOMA INFORMACIJA:

Pasibaigus viršūnių susitikimui gruodžio 8–9 dienomis, ES valstybių ir vyriausybių vadovai įsipareigojo dvišalių paskolų forma Tarptautiniam valiutos fondui papildomai skirti iki 200 milijardų eurų.

Tikimasi, kad šios lėšos sustiprins TVF pajėgumą teikti pagalbą euro zonos šalims. ES vadovai teigė, kad jie tikisi „panašių įnašų iš tarptautinės bendruomenės“.

Trijų valandų konferencijos sąšaukoje ministrai taip pat įvertino griežtesnių euro zonos fiskalinių taisyklių rengimo planus – naująjį “fiskalinį komponentą”, kuris, viliasi politikai, apsaugos 17 šalių bendrosios valiutos zoną nuo dvejus metus trunkančios skolos krizės pasikartojimo.

Ministrai numatė neoficialų galutinį terminą susitarti dėl200 milijardų eurų sumos, dėl kurios susitarta ES vadovų viršūnių susitikime gruodžio 8–9 d.

“Ministrai vakar patvirtino, kad euro zonos šalys narės, kaip tarptautinių pastangų dalį pagerinti TVF išteklių proporcingumą, perves papildomai 150 milijardų eurų per dvišales paskolas į Fondo bendrųjų išteklių sąskaitą“, po posėdžio pareiškė euro grupės prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).

Jis sakė, kad naštos paskirstymas tarp euro zonos šalių narių vyks pagal kvotas, nustatytas 2010 m. kvotų reformos metu.

Nori prisidėti ir šalys, nepriklausančios euro zonai

Čekijos Respublika, Danija, Lenkija ir Švedija pareiškė norą dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo išteklių stiprinimo procese, o Jungtinė Karalystė nurodė, jog ji apsispęs dėl savo indėlio tik ateinančiais metais, G20 struktūroje.

Kai kurios šalys narės pareiškė, kad jų įsipareigojimus lems parlamentų pritarimas, sakė Ž. K. Junkeris.

TVF išteklių padidinimas, panašu, turėtų tapti viena iš kolonų, sustiprinsiančių daug kartų atnaujinamos euro zonos strategijos gynybinius pajėgumus ir gynybą ateityje. Kita kolona – tai pastangos padaryti dabartinį euro zonos gelbėjimo fondą - EFSF – lankstesnį, kai  reikia spręsti skolos protrūkius.

Taip pat aptariamas stabilumo mechanizmas

ES finansų ministrai taip pat aptarė klausimus, susijusius su euro zonos pastovaus gelbėjimo fondu, o Suomija nusivylė planais silpninti vieningumo taisyklę, reglamentuojančią, kaip turi veikti Europos stabilumo mechanizmas.

Suomijos nepritarimas, jei jo nepavyktų įveikti, niekais paverstų pastangas pradėti ESM veiklą 2012 m. liepą, metais anksčiau nei planuota, kad būtų sustiprintos kovos su krize pajėgos.

Tačiau pagrindinis diskusijų objektas buvo klausimas, kaip didinti TVF išteklius stiprėjant susirūpinimui, kad EFSF nepakanka skolos problemoms išspręsti ir teks pernelyg ilgai laukti, kol bus parengtas ir pradės veikti nuolatinis mechanizmas.

Kai ES vadovai paskutinio viršūnių susitikimo metu susitarė dėl siekio didinti TVF išteklius, kyla abejonių dėl to, ar schemas veiks, kai entuziazmo nerodo ne tik Britanija, bet ir Jungtinės Valstijos bei Vokietijos “Bundesbankas”.

Finansų ministrų konferencijos sąšaukos metu vakar Europos centrinio banko prezidentas Mario Dragis (Mario Draghi) kalboje Europos Parlamentui gyrė ES pastangas kurti naują “fiskalinį susitarimą”, kaip tvirtą pagrindą reakcijai į krizę, o eurą vadino “negrįžtamu” projektu.

EurActiv.com ir Reuters

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/euro-finance/uk-stymies-eurozone-200-imf-target-news-509830