Komisijos prašymas išdėstytas pagrįstoje nuomonėje, kuri teikiama antruoju iš trijų ES pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapu. Laisvo judėjimo direktyva siekiama užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų nevaržomai naudotis teise laisvai keliauti, gyventi ir dirbti visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Jeigu per du mėnesius nebus imtasi tinkamų veiksmų, Komisija dėl šių dviejų šalių gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Visas laisvo judėjimo direktyvos (2004/38/EB) nuostatas ES valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2006 m. balandžio mėn. Po dvišalių diskusijų su valstybėmis narėmis Komisija sėkmingai išsprendė 90 proc. įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu problemų, tačiau tam tikrų kliūčių liko. Todėl 2011 m. kovo–spalio mėn. Komisija pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Austriją, Belgiją, Čekiją, Ispaniją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Maltą, Lenkiją, Lietuvą, Švediją ir Vokietiją (IP/11/981). Dauguma šių šalių jau pranešė Komisijai apie priemones, kurių imtasi siekiant suderinti nacionalinius teisės aktus su ES teise.

Ne visas ES laisvo judėjimo taisykles perkėlusioms Lietuvai ir Čekijai pareiškus pagrįstas nuomones pradėtas antras pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapas.

Lietuva nepakankamai užtikrina, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų atsisakyti įleisti arba išsiųsti tik tuos ES piliečius, kurie kelią tikrą ir didelį pavojų visuomenei. Išsamiai ir aiškiai perkėlus į nacionalinę teisę direktyvoje įtvirtintas apsaugos priemones bus užtikrinta, kad visi ES piliečiai, turintys teisėtų interesų, galėtų atvykti į Lietuvą.

Čekija reikalauja, kad ES piliečiai ir jų šeimos nariai, prašydami suteikti leidimą gyventi ES, taip pat pateiktų apsigyvenimą patvirtinantį dokumentą. Tai prieštarauja direktyvos nuostatoms ir tikslui. Direktyvoje konkrečiai nurodyta, kokių patvirtinamųjų dokumentų gali prašyti nacionalinės valdžios institucijos, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos ES piliečiams ir jų šeimos nariams.

Be to, Čekija negarantuoja, kad nuo šeiminio smurto nukentėję ne ES piliečiai būtų informuoti, kad nutraukę santykius su ES piliečiu teisės gyventi šalyje jie neprarastų. Žinodami apie šią teisę, šiai pažeidžiamai grupei priklausantys asmenys ryžtųsi kreiptis pagalbos į nacionalines valdžios institucijas, nebijodami prarasti teisės gyventi šalyje.

Komisija toliau atidžiai stebi, kaip visos kitos ES šalys laikosi įsipareigojimų pakeisti nacionalinės teisės taisykles, kad būtų išspręsti Komisijai susirūpinimą kėlę klausimai.

Daugiau informacijos

Žr. IP/11/981.

Europos Komisija. ES pilietybė – judėjimas ir gyvenimas

http://ec.europa.eu/justice/citizen/move-live/index_en.htm.

Teisingumo generalinio direktorato naujienų skiltis

http://ec.europa.eu/justice/news/intro/news_intro_en.htm.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding interneto svetainė

http://ec.europa.eu/reding