"Šito siekiama norint išvengti to, kas vadinama finansiniu populizmu, kai bet kurioje ES šalyje vyksta rinkimai ir kyla nesutramdoma pagunda išlaidauti, o išlaidavimas, deja, turi ne tik neigiamų pasekmių šalies viduje, bet ir už jos ribų, ypač turint omenyje, kad ES šalių ekonomikos nėra didelės, jos glaudžiai tarpusavyje susijusios. Lietuva turės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus perkelti į Konstituciją, tikriausiai, nauju konstituciniu aktu. Perkėlimo momentas yra labai svarbus, nes šiuo metu sutartyje yra numatyta, kad sutarties nuostatas reikia įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu", - antradienį interviu "Žinių radijui" kalbėjo Prezidentės patarėja.

Pasak J. Neliupšienės, prie sėkmingo naujos ES sutarties įgyvendinimo turėtų prisidėti griežtesnė pačių šalių narių kontrolė, kuomet netinkamai sutarties nuostatas perkeliančios šalys galėtų susilaukti ir finansinių sankcijų.

"Jei šalys matys, kad sutarties nuostatos netinkamai perkeltos, nepakankamai tiksliai suformuluotas finansinės drausmės siekis, jos galės kreiptis į Europos Teisingumo Teismą (ETT) su skundu, kad būtų pripažintas tas netinkamas perkėlimas. Tokiu atveju prie sutarties prisijungusiai, bet nuostatų neperkėlusiai šaliai grėstų net finansinės sankcijos, o to nenori nė viena šalis", - teigė J. Neliupšienė.

ELTA primena, kad pirmadienį Briuselyje įvykusioje neformalioje Europos Vadovų taryboje ES šalių lyderiai sutarė dėl naujos finansinės drausmės sutarties, kuria įsipareigojama siekti subalansuoto ar perteklinio biudžeto. Metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 procento nominaliojo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). Per metus nuo sutarties įsigaliojimo prie jos prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose, pageidautina konstituciniu lygmeniu.