Europos Komisija yra pasirengusi ateinantį mėnesį priimti komunikatą, kuris regioninius fondus nukreiptų ekologijos prioritetų link. Tai būtų svarbiausias iki šiol padarytas žingsnis į skirtingų fondų suderinimą.

Šis teisės aktas yra „aiškesnis bei teisiškai stipresnis, negu esami teisės aktai“, sakė Markas Tilburgas (Markus Tillburg) iš organizacijos „Europos žemės draugai“ („Friends of the Earth Europe“).

„Šį kartą buvo įsigilinta į smulkmenas, paaiškinta, kaip kiekviename projekto įgyvendinimo etape reikia laikytis tvaraus vystymosi principų“, sakė jis.

Pasak EurActiv, penkiasdešimt keturių puslapių dokumentas yra paskutinis iš reikiamų užbaigti prieš pradedant derybas dėl regioninių fondų ES 2014-2020 m. biudžete (Daugiametėje finansinėje programoje). Iki šio mėnesio pabaigos dokumentas turėtų būti sutrumpintas, kadangi didžioji jo turinio dalis jau dabar egzistuoja esamuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sanglaudos politiką, tvarų vystymąsi ir inovacijas.

Vadinamoji 2014-2020 m. Bendroji strateginė programa (Common Strategic Framework - CSF) nustatytų skirtingų fondų, taikomų tokio paties pobūdžio projektams, koordinavimo valdymo sistemą tarp ES, nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios.

„Tai yra gera priemonė siekiant užtikrinti, kad fondų ir 2020 m. Europos tikslai tarpusavyje dera“, sakė M. Tilburgas.

„Kryptingi“ įsipareigojimai

„Tai yra atskaitos taškas ES lygmeniu bei modelis, nukreiptas iš viršaus į apačią“ (top-down approach), sukoncentruojantis visas esamas taisykles vienoje vietoje“, sakė Danuta Hiubner (Danuta Hübner), Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto pirmininkė.

„Tai turėtų sudaryti galimybę geriau pasinaudoti įvairiais fondais derinant juos tarpusavyje“, sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Tonas van Lieropas (Ton Van Lierop).

Bendroji strateginė programa yra vertinama kaip žingsnis į priekį nuo ankstesnio Nacionalinio strateginio gairių dokumento (National Strategic Reference Framework). Šis dokumentas nustatė prioritetus, kaip turėtų būti leidžiami ES pinigai atsižvlgiant į valstybių narių nacionalinių reformų darbotvarkes, tačiau neapėmė kaimo plėtros ir žuvininkystės fondų ir nenukreipė pinigų būtent darnaus vystymosi link.

Komisija šiame dokumente, kuris turėtų būti priimtas šį mėnesį, taip pat stengiasi prastumti vadinamuosius Partnerystės susitarimus (Partnership Contracts), kurie turėtų „perkelti Bendrosios strateginės programos elementus į nacionalinį kontekstą ir nustatyti griežtus įsipareigojimus pasiekti Sąjungos tikslų Bendrosios strateginės programos lėšų pagalba“, rašoma EurActiv nagrinėtame tekste.

Tai reiškia, kad valstybės narės nusistatytų išmatuojamus tikslus, susietus su tvaraus vystymosi rodikliais. Šie tikslai bus įpareigojantys, o šalys bus atskaitingos už pasirašytų Partnerystės susitarimų įgyvendinimą.

Pasiūlymo projekte Komisija yra nustačiusi vienuolika tokių įsipareigojimų, kad būtų pasiektas išmanus ir tvarus augimas. 

Tarp tikslų yra moksliniai tyrimai, inovacijos, prieigos prie telekomunikacijų technologijų didinimas, jų naudojimo ir kokybės skatinimas, smulkiojo verslo konkurencingumo didinimas, perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos rėmimas, prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas ir išteklių išsaugojimas.  

„Tai turėtų paskatinti sumažinti aplinkai kenksmingų projektų skaičių“, sakė M. Tilburgas. Jis pateikia keletą tokių nenaudingų projektų pavyzdžių: Demiro-Kapija- Smokvica greitkelis Makedonijoje, kuris bus stiesiamas miško vietovėje ir kelia rimtų klausimų dėl sutarties skaidrumo, arba Balstogės oro uostas Lenkijoje, kuris pakenktų Biebžos ir Narevo nacionaliniams parkams bei jų paukščių populiacijoms.

„2014-2020 m. Bendroji strateginė programa tikrai turės daug įtakos užtikrinant, kad valstybės narės laikytųsi aplinkosaugos politikos“, sakė M. Tilburgas ir pridūrė, kad  Komisijos pasiūlymas turėtų apimti ir nuostatą dėl griežtesnės projektų priežiūros, norint gauti finansavimą.

Kryptingas požiūris siekiant pritraukti investuotojų

Bendroji strateginė programa bus priimta arba kaip deleguotas teisės aktas, arba kaip priedas prie jau egzistuojančių teisės aktų, pavyzdžiui, Efektyvaus energijos vartojimo direktyvos arba Sanglaudos politikos reglamento priedo.

„Didžioji dalis Tarybos ir Europos Parlamento pageidauja, kad minėta programa būtų priimta kaip priedas“, sakė D. Hiubner ir paaiškino, kad taip dokumentas būtų teisiškai stipresnis už bet kurį esamą dokumentą.

M. Tilburgas tam pritarė, tačiau sakė, kad „Taryboje egzistuoja ir užkulisiai“.

Ši strategija sukurs paskatas investuotojams, kadangi užtikrins ES įsipareigojimą bendrai finansuoti regioninius projektus, patenkančius po tvaraus vystymosi skėčiu.

Pasak Tono van Lieropo, jau yra paskatų investuoti į energijos efektyvumą, inovacijas bei energetikos infrastruktūrą. Jis pridūrė, jog „pageidauja išvysti daugiau viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių pavyzdžių“.

D. Hiubner tam pritarė ir pažymėjo, kad dėl naujos programos specifiškumo reikėtų labiau įtraukti privatų sektorių.  

„Mes nenorime, kad šis dokumentas būtų padėtas į lentyną kaip kiti“, sakė D. Hiubner. „Norime, kad jis taptų privalomu teisės aktu. Pirmą kartą turime galimybę labiau susieti biudžetą su klimato kaita.“

„Be to, tai bus daroma kartu su žuvininkystės ir kaimo plėtros fondais, o tai jau šis tas nauja.“.

Elgsenos pokyčiai

Pasak M. Tilburgo, Bendroji strateginė programa turėtų pakeisti žmonių požiūrį į investavimą – kad būtų atsižvelgiama į projektų poveikį aplinkai. O tai galėtų keisti  ir elgseną. „Tai susiję ne tik su greita nauda, reikia duoti pinigų tokiems projektams, kad šios kliūtys būtų įveiktosilgainiui.“

Šiuo atveju vietinės ir regioninės valdžios institucijos galėtų rodyti pavyzdį. „Aplinkos ministrai ir politikai, dirbantys su ES fondais, bus priversti vadovautis  tuo pačiu dokumentu“, sakė M. Tilburgas.

Nors Bendroji strateginė programa suteikia ES valstybėms narėms galimybę investuoti daugiau pinigų į projektus, susijusius su mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis, „vis dėlto niekas jų neprivers to daryti“, sakė M. Tilburgas ir pabrėžė, kad valstybės narės nebegalės skųstis, jog, pavyzdžiui, nėra pinigų investicijoms į efektyvesnį enerijos vartojimą.

Pasak D. Hiubner, galutinis 2014-2020 m. Bendrosios strateginės programos variantas greičiausiai bus keičiamas, mat nors valstybės narės pritaria strategijai, jos skundžiasi dėl fondų derinimo reglamento neaiškumų.

Lankstumas taip pat bus svarbu, kadangi regioninių fondų veiklos programos turi atsižvelgti ir į vietinius interesus, tad diskusijos Taryboje greičiausiai bus sudėtingos.

D. Hiubner skirtumams neteikia didelės reikšmės ir sako tikinti, kad bus rastas bendras požiūris.

„Svarbu sumažinti naštą ir kliūtis Tarybai bei užtikrinti, kad tai įgyvendinti nebus atidėliojama“, sakė D. Hiubner ir pažymėjo, jog prireiks maždaug metų, kol programa taps visiems priimtina.

NUOMONĖS

Pšemekas Kalinka (Przemek Kalinka) iš „Bank Watch“ tinklo, apimančio ES fondų paskirstymą Vidurio ir Rytų Europoje, sakė: „Siekdami labiau susitelkti ties ES prioritetais, įskaitant klimato kaitos mažinimą bei prisitaikymą prie jos, mes palaikome vadinamąjį „integruotą požiūrį“ bei skirtingų fondų reglamentavimą viename strateginiame dokumente – 2014–2020 m. bendrojoje strateginėje programoje. Sanglaudos politikos atveju (Europos kaimo plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas) turėjome bėdą dėl to, kad fondai apėmė per daug sričių ir prioritetų – kartais net vietinius prioritetus ar politinio atspalvio projektus. Šiais taupymo laikais Europa negali sau to leisti, turime būti susitelkę“.

Pasak P. Kalinkos, programa yra svarbi, nes joje išvardinti kiekvieno iš fondų, kiekvieno prioriteto pagrindinės veiklos. „Kai kuriais atvejais Bendroji strateginė programa yra gera tuo, kad neapima visų prioritetų ir veiklų, kurie pavienių valstybių narių pageidavimu būtų finansuojami ES. Pavyzdžiui, Lenkija būtų suinteresuota naftos ir gamtinių dujų laikymo ir skirstymo sistemų arba emisijų mažinimo akmens anglimis kūrenamose elektrinėse finansavimu.“.

KITI ŽINGSNIAI

2012 m. vasario mėn.: Komisija darbinio dokumento forma turėtų priimtikomunikatą dėl 2014-2020 m. bendrosios strateginės programos.

2012 m. birželio–rugpjūčio mėn.: Komisija turėtų pradėti viešąsias konsultacijas dėl Bendrosios strateginės programos.

2013 m.: Bendroji strateginė programa turėtų būti įtraukta kaip priedas prie esamų teisės aktų arba pasiūlyta kaip deleguotas teisės aktas.

2012 m.–2014 m. sausio 1 d.: Turi būti priimti sprendimai dėl ES 2014-2020 m. Daugiametės finansinės programos. 

Ana Marija Tolbaru (Ana-Maria Tolbaru)

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/regional-policy/sustainability-rules-future-eu-regional-funds-news-510266