Įspūdingiausia protesto akcija greičiausiai vyks Lenkijoje, kur politinė partija „Palikot“ sako uždėsianti Gajaus Fokso (Guy Fawkes) kaukę ant 33 metrų aukščio Jėzaus Kristaus statulos vakarų Šviebodzine ir šitaip išreikšianti protestą prieš ACTA.

Gajus Foksas gyveno 16 a. Anglijoje ir buvo katalikas, pagarsėjęs tuo, kad suplanavo Parako sąmokslą – nesėkmingą pasikėsinimą nužudyti karalių Džeimsą Pirmąjį. Kaukė su jo šiuolaikiškai stilizuotu veidu tapo protesto grupių, tarp kurių yra judėjimas „Okupacija“ („Occupy“) ir anoniminė pasaulio hakerių grupė, simboliu.

 Lenkijos liberalusis judėjimas „Palikot“ sekmadienį jau uždėjo Gajaus Fokso kaukę ant buvusio JAV prezidento Ronaldo Reigano statulos Varšuvoje. Judėjimo lyderis Janušas Palikotas (Janusz Palikot) sakė uždėsiantis šią kaukę ir ant kitų statulų visoje Lenkijoje, įskaitant ir Frederiko Šopeno bei astronomo Mikalojaus Koperniko skulptūras.  

„Palikot“ partijos nariai jau buvo pasirodę su Gajaus Fokso kaukėmis ir parlamente, kai Lenkija su likusiomis 21 valstybėmis pasirašė prieštaringai vertinamą ACTA susitarimą (žr. skyrių „Pagrindas“). Kritikų teigimu, šis susitarimas leis vykdyti nepageidaujamą stebėjimą bei cenzūrą.

Dėl nuolatinių protestų, kurie dar sustiprėjo po to, kai ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) atmetė opozicijos pasiūlymą dėl ACTA susitarimo surengti referendumą, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski) paprašė šalies ombudsmeno išaiškinti, ar susitarimas riboja pilietines teises.  

„Bloga organizacija“  

Čekijos Respublikoje per pastarąsias keletą dienų hakeriai, protestuodami prieš ACTA susitarimą, atakavo įvairias interneto svetaines, tarp jų ir vyriausybės tinklalapį bei Čekijos autorių teisių apsaugos svetainę. Tą pačią dieną anonimas atsiuntė grasinantį laišką Čekijos parlamentui.

Tačiau dėl prastos organizacijos anonimo ir Čekijos piratų partijos planai visoje šalyje suorganizuoti demonstracijas prieš ACTA susitarimą sužlugo. Tik kelios dešimtys žmonių susirinko Prahoje, o daugelyje kitų didelių miestų protesto akcijos apskritai neįvyko. Taigi vieša diskusija daugiausia apsiribojo „Facebook“ ir kita socialine žiniasklaida.

ACTA susitarimą labai kritikavo EP narė iš Čekijos Zuzana Roithova (Zuzana Roithová) (Europos liaudies partija), pasak jos, įstatymų leidėjams reikėjo koncentruotis į sankcijas komercinio masto piratavimui, o ne į „piliečių bauginimą“.

Kitas EP narys iš Čekijos Pavelas Pocas (Pavel Poc) (socialdemokratai) sakė „tikrai nepalaikysiantis ACTA susitarimo balsuojant už jį Parlamente“. EP narys Janas Brezinas (Jan Březina) (Europos liaudies partija) sakė, kad apie susitarimą sklando daug gandų, paskleistų žiniasklaidos, tad būtų sąžininga pateikti teisingą ir aiškią informaciją, pavyzdžiui, apie programinės įrangos bei kietojo disko atminties kontrolę kertant sienas.

Sėdėjimas ant tvoros

Slovakija, viena iš penkių valstybių, nepasirašiusių ACTA susitarimo, vis dar laukia oficialaus Ekonomikos ministerijos vertinimo. Tačiau partija, kurios atstovas vadovauja ministerijai, Laisvė ir solidarumas (SaS), paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, jog nei partija, nei jos atstovo Jurajaus Miškovo (Juraj Miškov) vadovaujama ministerija nerems nieko, kas gali sukelti asmens laisvių ribojimą.  

„Mes esame rimtai susirūpinę, kad ACTA susitarimas riboja pagrindines žmogaus teises, tokias kaip individualumo laisvė ar teisė į privatumą. Jei šie nuogąstavimai pasitvirtins, SaS partija nepalaikys nei šio susitarimo patvirtinimo vyriausybėje, nei jo ratifikavimo parlamente“, pareiškė SaS.

Tačiau po šio pareiškimo, sausio 27 d., anonimas įsilaužė į Slovakijos vyriausybės tinklalapį.

Vokietija taip pat vis dar nepasirašė ACTA susitarimo, tačiau buvo paskelbta, kad šalis tai padarys artimiausiu metu. „Spiegel Online“ pranešė, kad federalinė vyriausybė patvirtino ACTA susitarimą 2011 m. lapkričio mėn., o šiais metais ketina užbaigti ratifikavimo procedūrą.

Tačiau Vokietijos interneto aktyvistai pradėjo telkti pajėgas kovai su ACTA. Piratų partija, politinis judėjimas už interneto laisvę, „Twitter“ pagalba organizuoja „Stop ACTA“ demonstracijas, vyksiančias vasario 11 d. kai kuriuose Vokietijos miestuose.

Pagalvojus dar kartą...

Rumunijos vyriausybė, kurią tris savaites drebino protestai, nukreipti prieš ją, regis, pasigailėjo, kad nurodė savo ambasadoriui Tokijuje pasirašyti ACTA susitarimą.

Viktoras Ponta (Victor Ponta), didžiausios opozicinės partijos „PSD“ lyderis, paprašė ministro pirmininko Emilio Boko (Emil Boc) vyriausybės viešai paaiškinti, kodėl Rumunijos vardu pasirašė ACTA susitarimą prieš tai nesurengus viešų diskusijų.  

„Facebook“ tinklalapyje V. Ponta rašė, kad jei gautų valdžią, opozicinė koalicija „USL“ sustabdytų ACTA įgyvendinimą iki tol, kol įvyktų dialogas su pilietine visuomene.

Anoniminiai hakeriai išsiuntinėjo žinutes rumunams, įspėjančias, kad ACTA apribos žodžio laisvę ir bus pirmas žingsnis „diktatūros internete“ link.

Bulgarijoje tiek centro dešinės, tiek centro kairės opozicija taip pat užėmė tvirtas pozicijas nepalaikyti ACTA susitarimo, o socialinėje žiniasklaidoje protesto banga prieš šį susitarimą taip patįsisiūbuoja. Susidūręs su tokia padėtimi ekonomikos ministras Traicho Traikovas (Traicho Traykov) sakė, kad jo šalis pasirašė susitarimą „išnykstančiu rašalu“. Jis patvirtino, kad šalis nurodė ambasadoriui pasirašyti susitarimą, tačiau tuoj pat pridūrė, kad, kol jo neratifikavo parlamentas, „galima sakyti, kad jokio parašo ir nėra“.

„Aš įsipareigoju rengti diskusijas bei apskrituosius stalus šiuo klausimu“, sakė T. Traikovas.

Peticija jau surinko 1,4 mln. parašų

Pranešama, kad peticija internete, paskelbta Avaz.org tinklalapyje, jau surinko daugiau kaip 1,4 mln. parašų. Peticija pasirodė sausio 25 d., dieną prieš 22 ES valstybėms pasirašant ACTA susitarimą Tokijuje.

Peticijoje, kuri bus pristatyta teisės aktų leidėjams Briuselyje, atkartojamos protestuotojų pretenzijos, kad ACTA susitarimas suteiks galimybę korporacijoms ir vyriausybėms vykdyti interneto cenzūrą.

NUOMONĖS

Vasario 1 d. EurActiv‘ui  pasiteiravus naujausių žinių apie padėtį, Europos Komisija atsakė, kad prieš savaitę dvidešimt dviem valstybėms pasirašius susitarimą Tokijuje, ES vykdomoji institucija mato požymių, jog likusios penkios valstybės taip pat jį pasirašys, tačiau joms dar reikia užbaigti vidines sprendimų priėmimo procedūras.

Pasak atstovo spaudai, tolesni žingsniai per ateinančias savaites ir mėnesius yra diskusijų rengimas, o tuomet plenarinis balsavimas, kuris turėtų įvykti birželio mėn., Europos Parlamente.

Atstovas spaudai patikino, kad ACTA susitarimas nebuvo slaptas procesas, jau nuo 2007 m. gruodžio buvo žinoma, kad siekiama susitarimo. Jis paaiškino, jog šio proceso metu ES siekė, kad nevyriausybinės organizacijos, akademinė visuomenė ir suinteresuotosios šalys informuotų visuomenę apie vykstančias derybas.

ACTA susitarimas turi būti ratifikuotas ir nacionaliniu lygmeniu,  ir gauti Europos Parlamento pritarimą. ES lygmeniu diskusijos jau persikelia į Parlamentą. Atstovas spaudai sakė, kad jei suinteresuotosios šalys mano nebuvusios išgirstos tiesiogiai, dabar jos turi galimybę išsisakyti savo nuomonę parlamentinių diskusijų metu.

Europos Parlamento pranešėjas, atsakingas už ACTA susitarimą, EP narys iš Prancūzijos Kaderas Arifas (Kader Arif) (socialdemokratai) – atsistatydino protestuodamas prieš tai, kad sausio 26 d. 22 valstybės narės pasirašė ACTA susitarimą.

Pasak jo, jis tapo „dar niekada nematytų manevrų“ liudininku pareigūnams rengiant susitarimą.

„Aš smerkiu visą procesą, vedusį prie šio susitarimo pasirašymo. Nebuvo jokių konsultacijų su pilietine visuomene, trūko skaidrumo nuo pat derybų pradžios,  be jokių paaiškinimų ne kartą buvo atidėtas pasirašymas, buvo atmestos pateiktos keliose rezoliucijose Parlamento rekomendacijos“, sakė K. Arifas.

Neseniai išskirtinio interviu metu laikraščiui „The Guardian“ K. Arifas sakė, kad nors kalbėti apie susitarimą pradėta dar 2007 m., „Europos Parlamentas, atstovaujantis žmonių teisėms, neturėjo jokio priėjimo prie šio dokumento, taip pat jokių žinių apie Komisijos užimamą poziciją ar kitų šalių reikalavimus, susijusius su susitarimu“.

K. Arifas sakė, kad ACTA susitarimas kelia grėsmę internetinei laisvei, prieigai prie generinių vaistų ir gali reikšti, kad bet kuris, kertantis sieną ir turintis bent vieną dainą ar filmą savo kompiuteryje, gali būti apkaltintas baudžiamąja tvarka. 

Helmutas Šolcas (Helmut Scholz), EP narys iš Vokietijos,  Europos jungtinės kairės/Šiaurės žaliosios kairės frakcijos narys, sakė: „Galiu suprasti daugelio interneto vartotojų nuogąstavimus, kad šis tarptautinis prekybos susitarimas riboja jų laisvą prieigą prie interneto, o tai yra pagrindinė ir fundamentali kiekvieno žemės gyventojo teisė“.   

„Europos Parlamentas greičiausiai jau kovo mėn. balsuos dėl susitarimo. Tad turime galimybę nubalsuoti „taip“ arba „ne“. Mano frakcija pasakys „ne“, pridūrė jis.

Arturas di Korinto (Arturo di Corinto), La Sapienza universiteto Italijoje mokslininkas ir „La Repubblica“ straipsnių autorius, EurActiv‘ui sakė, kad ACTA susitarimas gali tapti atgrasinimo ir savicenzūros priemone tiems, kurie tiki kultūros, mokslo, bendradarbiavimo ir bendravimo laisve.   

Pasak A. Korinto, iš tiesų ACTA suteikia intelektinės nuosavybės teisių turėtojams galimybę tiesiogiai užkirsti kelią teisių pažeidimui iš trečiųjų šalių net nesikreipiant į teismą ir taip priverčia interneto tiekėjus bei asociacijas bendradarbiauti.

Italijos mokslininkas tęsė: „Prekybos susitarimas dėl kovos su prekių klastojimu daro daugiau žalos už tą, kurią turėtų atitaisyti. Tai susitarimas, kurio siekė muzikos, filmų ir televizijos pramonė bei farmacijos verslas. Faktas, kad šis susitarimas turėtų būti taikomas trečiosioms šalims, kurios jį ratifikavo, gali vesti prie jo įgyvendinimo problemų bei trukdyti konkurencingumui. ACTA suteiks galimybę galingoms jėgoms veikti be jokio skaidrumo ir iškels jų interesus aukščiau žmonių laisvės, neatitiks paprastos konstitucinės nuostatos dėl galimybės pranešti apie nusikaltimą teisminėms institucijoms. Diskusijos dėl ACTA prasidėjo dar 2007 m., tad jau penkerius metus didelė grupė kovoja prieš šį susitarimą. Pasaulinio masto protestai, tiek internetiniai, tiek „gyvi“, rodo, kad daugelis piliečių nepritaria ACTA susitarimui“.

Ivanas Dikovas (Ivan Dikov) Bulgarijos naujienų tinklalapyje „Novinite“ rašo, kad Bulgarija yra kur kas skurdesnė, negu likusios valstybės, pasirašiusios ACTA susitarimą, ji iš tiesų negali prisiimti tų pačių įsipareigojimų.  

Torentų svetainės, tokios kaip „Zamunda“ ir „Arena“ yra pačios populiariausios Bulgarijoje. To priežastis yra ne tik didžiuliai muzikos, filmų, programinės įrangos bei knygų kiekiai, kurie yra nemokami. Šios svetainės yra nepasiekiamos iš už šalies ribų.  

Pasak Divoko, šios torentų svetainės, iš esmės, yra visų autorių teisių apsaugos įstatymų pažeidimas, tačiau tai, ką jos siūlo, šiuo metu neturi jokių alternatyvų Bulgarijoje, turint galvoje šalies socialinę ir ekonominę padėtį.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/infosociety/acta-activates-european-civil-society-news-510533