Ataskaitoje Belgija, Bulgarija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Didžioji Britanija raginamos atidžiai peržiūrėti savo makroekonomines politikas.

"Jeigu paaiškės, kad yra neatitikimų ir kad jie yra žalingi, ši nauja priemonė (ataskaita) bus reikšmingas žingsnis į priekį šalinant tuos per metus susidariusius neatitikimus. Tvirta fiskalinė politika ir ankstyvas rizikingų ekonominių neatitikimų aptikimas bei šalinimas yra būtinos sąlygos, norint užsitikrinti ilgalaikį ekonomikos ir darbo vietų augimą", - teigia ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn).

Ataskaita buvo parengta atsižvelgiant į dešimt rodiklių, tarp jų būsto kainos, privačios paskolos, viešasis deficitas ir eksportas. Iš pradžių ataskaitoje buvo išskiriamos Italija, Ispanija, Vengrija ir Kipras, tačiau galutinėje versijoje buvo įvardytos visos 12 šalių, nors nekilnojamojo turto burbulai ir išaugusios privačios skolos Danijoje bei Švedijoje yra mažesnės problemos nei didžiuliai Italijos įsiskolinimai.

Ataskaita susilaukė kritikos dėl palyginti senų duomenų, tačiau sudarytojai tikina, kad "tai tik pirmasis filtras", pagal kurį bus vertinami ir praėjusių metų duomenys.

ES ataskaitoje taip pat neatsižvelgiama į perteklius, nes jie nėra vertinami kaip potenciali problema ES. O. Rėnas teigia, kad jo komanda didžiausią dėmesį skyrė deficitams ir konkurencingumui, bei pažymėjo, kad Vokietijos ekonomikos rezultatai "krizės metu buvo palyginti geri". Jis pažadėjo, kad būsimose ataskaitose bus analizuojami ir "perteklius sukeliantys struktūriniai veiksniai".