Politikos krypčių santrauka

Nauja ES tvaraus augimo ir užimtumo strategija, pavadinta „Europa 2020“, sukurta per pačią smarkiausią daugelio dešimtmečių ekonomikos krizę.

Nauja strategija pakeitė Lisabonos strategiją, priimtą 2000 metais, kuriai didžia dalimi nepavyko iki 2010 metų ES paversti „dinamiškiausia pasaulyje žinių ekonomika“ (žr. EurActiv Nuorodų dosjė).

Svarbiausi naujosios strategijos konkurencingumo plano tikslai - pažanga ir ekologiškos ekonomikos augimas, taip pat siūlymai griežčiau stebėti nacionalinių reformų programas, nes tai buvo silpniausia Lisabonos strategijos dalis.

Aukščiausiojo lygio susitikime vasario 11 d. ES lyderiai iš esmės turi pritarti Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano van Rompėjaus (Herman Van Rompuy) dokumentui, kuriame raginama į naują strategiją įtraukti tikslesnes įgyvendinimo ir stebėsenos procedūras (EurActiv 2010 02 11).

Europos Komisija oficialiai naują strategiją pateikia 2010 metų kovo 3 d. Kovo mėnesį valstybių vadovai susitinka aptarti bendrą strategijos metodą su individualiomis programomis šalims, kurios turėjo būti derinamos per aukščiausiojo lygio susitikimą birželio mėnesį.

PROBLEMOS

Europos „ekonominė vyriausybė“?

2010 m. vasario mėn. vykusiame susitikime ES lyderiai pritarė Europos Komisijos plano apibūdinimui, buvo pateiktas ne vienas pasiūlymas daugiau dėmesio kreipti į socialinius aspektus, nes manoma, kad 2010-aisiais nedarbas gerokai padidės.

Atsakydami į 2020 m. viziją, Paryžius ir Berlynas pasinaudojo galimybe atstovauti bendrai pozicijai (EurActiv 2010 02 05). Prancūzija seniai reikalavo euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą paversti Europos „ekonominė vyriausybe“, Vokietija tam prieštaravo bijodama, kad nebūtų pažeisti nepriklausomo Europos centrinio banko interesai.

Tačiau Graikijos skolos problemos ir lėtas Europos atsigavimas iš ekonominės krizės privertė Berlyną sušvelninti savo poziciją, dabar Angela Merkel (Angela Merkel) sutinka su terminu „ekonomikos valdymas“. Berlynui stipresnis nacionalinės ekonomikos politikų ir reformų programų koordinavimas priimtinas, jei bus laikomasi Stabilumo ir augimo pakto.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus pasiūlė, kad ES šalys kitą rudenį kartu su nacionalinių reformų programomis pateiktų savo valstybių skolos valdymo planus.

Galutinėje strategijos „Europa 2020“ versijoje Europos Komisija siūlo sustiprinti 27 ES šalių ekonomikos politikos koordinavimą sujungiant nacionalines nuolat augančių sričių - tyrimų ir plėtros bei švietimo - finansinio stabilizavimo programas (EurActiv 2010 03 02).

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel baiminasi, kad, glaudžiai susiejus prioritetinių ekonominių strategijos „Europa 2020“ tikslų bei Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų įgyvendinimą, fiskalinė priežiūra gali pasidaryti „pernelyg politiška“(EurActiv 2010 03 02).

Atidesnė stebėsena: pažadai, o ne rimbas

Vasario mėnesį įvykusiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES lyderiai iš esmės turi pritarti Hermano van Rompėjaus dokumentui, kuriame raginama naujoje „Europa 2020“ strategijoje numatyti tikslesnes įgyvendinimo ir stebėsenos procedūras (EurActiv 2010 02 11).

Lisabonos strategija buvo kritikuojama už tai, kad pagal ją šalių vyriausybės nedalyvavo procese, buvo prasta stebėsena, šalims narėms nebuvo taikomos sankcijos už susitartų tikslų nevykdymą.

Savo kvietime valstybių ir vyriausybių vadovams Hermanas van Rompėjus teigė, kad naujoji strategija „reikalauja šeimyniškumo ir atsidavimo aukščiausiu lygiu“. „Nauja strategija turi tapti bendra mūsų atsakomybe“, - pažymėjo jis ir pasiūlė, kad ES aukščiausiojo lygios susitikimai taptų Europos ekonominio valdymo organu.

Vokietija viešai nesutarė su Ispanija, ar programos „Europa 2020“ įgyvendinimui užtikrinti šalims narėms turi būti nustatyti privalomi tikslai. Ispanijos ministras pirmininkas Chosė Luisas Rodrigesas Zapateras (José Luis Rodríguez Zapatero), kuris rotacijos principu pirmininkauja ES Tarybai, pasisakė už griežtų ekonomikos tikslų nustatymą šalims narėms, o Vokietija pasiūlymą atmetė baimindamasi, kad tai pagausintų nereikalingo biurokratizmo (EurActiv2010 01 12).

Užuot taikius sankcijas, H. van Rompėjus pasiūlė skirti vyriausybėms papildomą ES finansavimą, jei jos įvykdys strategijoje numatytus tikslus. Finansavimas galėtų būti skiriamas iš Europos investicijų banko (EIB) arba ES regioninių tyrimų biudžeto. Tačiau Europos Komisija šio pasiūlymo neįtraukė į savo pateiktos strategijos versiją.

„Šalies priežiūra“

Didžiulė naujovė būtų vadinamosios „šalies priežiūros“ priemonės, jos apimtų finansų stabilizavimo programas ir augimą skatinančių išlaidų punktus atsižvelgiant į valstybės finansų suvaržymus.

„Ataskaitos dėl 2020 m. Europos strategijos ir Stabilumo ir augimo pakto vertinimo bus rengiamos tuo pačiu metu“, - teigiama Komisijos strategijos „Europa 2020“ pasiūlyme.

Valstybėms narėms bus parengtos politinės rekomendacijos dėl šalių ataskaitų ir 2020 m. Europos strategijos teminio požiūrio. Rekomendacijos dėl šalių priežiūros bus rengiamos kaip nuomonės dėl stabilumo ir (arba) konvergencijos programų, kaip kad numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97.

Nauja yra tai, kad, jei pasibaigus numatytam laikotarpiui valstybė narė tinkamai neatsižvelgtų į Tarybos rekomendaciją arba vykdytų politiką,prieštaraujančią pateiktiems patarimams, Komisija galėtų ją politiškai įspėti (121 straipsnio 4 dalis). Šis įspėjimas, kuriam turės pritarti šalys narės, galėtų būti viešas, kad įgautų daugiau politinio svorio.

Tačiau Vokietija vis dar nenoriai sutinka su tokia atidžia nacionalinės ekonomikos politikos krypčių priežiūra, kitos šalys, pavyzdžiui, Britanija, irgi tikriausiai tam priešinsis.

Penki svarbiausi tikslai

Kad būtų užtikrintas šalių narių įsipareigojimas vykdyti naująją strategiją, ES prezidentas siūlo ne daugiau kaip penkis „pagrindinius terminuotus tikslus ir galimus neatidėliotinus veiksmus“ – tai investavimas į MTTP, užimtumo didinimas, mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas, skurdo mažinimas, energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Komisija siūlo taikyti nacionaliniu lygiu penkis svarbiausius tikslus atsižvelgiant į skirtingą kiekvienos šalies „startinę poziciją“:

• 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumas turėtų išaugti nuo 69 % iki bent 75 %.
• Investuoti 3 % ES BVP į MTTP.
• Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki 20 %, o energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalis sudarytų iki 20 % viso suvartojamos elektros energijos kiekio.
• Sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų kiekį nuo dabartinių 15 % iki 10 % ir užtikrinti, kad bent 40 % jaunuolių turėtų aukštąjį išsilavinimą.
• Europiečių, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, skaičius turėtų būti sumažintas 25 % – 20 mln. mažiau žmonių būtų ant arba žemiau skurdo ribos, dabar tokių yra 80 mln.

Komisija teigia, kad šių tikslų įgyvendinimo kontrolė „turėtų būti neatsiejama mūsų ekonomikos valdymo dalis“.

Komisija pristato septynias pavyzdines iniciatyvas, skirtas pažangai pagal kiekvieną prioritetinę temą skatinti: „Inovacijų sąjunga“, „Judus jaunimas“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė” ir „Europos kovos su skurdu planas“.

Įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu

Kovo mėnesį įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vyriausybės turės pritarti siūlomiems penkiems svarbiausiems tikslams. Nacionaliniai tikslai turės būti parengti birželio mėnesį vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui, diskusijų dėl konkrečios politikos sričių, tokių kaip mokslo tyrimai ir technologinė plėtra, tikimasi rudenį.

Šalių vyriausybės turės pateikti individualius planus, kuriuose būtų atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės dabartinę padėtį ir jos užmojus įgyvendinti šiuos tikslus.

Šie tikslai nėra pagrįsti požiūriu „viena taisyklė visiems atvejams“, atsižvelgiama į didžiausią ir mažiausią šalių narių išsivystymo lygį.

Svarstoma ir ekspertinio vertinimo forma, tačiau jos detalės tikriausiai bus sukonkretintos 2010 m. pabaigoje. Bet kuriuo atveju, tikėtina, kad ataskaitos, kurios gali tapti viešos, bus dažnesnės ir tikslesnės nei įgyvendinant Lisabonos strategiją.

Nepaisant skepticizmo, diplomatai mano, kad ekonomikos realybė suteiks 2020 m. strategijai didžiulį politinį impulsą, paskatinsiantį ir vyriausybes, o to trūko įgyvendinant Lisabonos strategiją.

NUOMONĖS

Šalių narių pasiryžimas įgyvendinti Lisabonos strategiją suerzino verslo lyderius, jie paragino labiau įsipareigoti įgyvendinant tikslus. „Dauguma politinių lyderių įsipareigoja Europai, bet vos peržengia savo šalies sieną, jie apie tai pamiršta“, - sakė Vimas Filipa (Wim Philippa), galingos lobistų grupės „Europos pramonininkų apvalusis stalas“ generalinis sekretorius.

„Jei Europa 2020 ar 2025 metais nori būti konkurencinga, taip neturėtų būti“, - sakė jis interviu EurActiv.

Verslo grupė pabrėžė, jog būtina skatinti jaunimą studijuoti matematiką, technologijas ir gamtos mokslus, net pasiūlė finansiškai remti šalių narių švietimo iniciatyvas. „Labai palaikome Europos švietimo koordinavimo įstaigos įsteigimą, skatinsiantį matematikos, gamtos mokslų ir technologijų mokymą jau pradinėje mokykloje. Mes pasirengę prisidėti finansiškai, pinigais ir natūra“, - sakė V. Filipa.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinis sekretorius Džonas Monksas (John Monks) pasiskelbė „Europa 2020 m.“ skeptiku, argumentuodamas, kad naujoji strategija rizikuoja tapti „tokia kaip Lisabonos“, būti prastai vykdoma kaip jos pirmtakė. Jis baiminosi, kad naujoje ilgalaikėje vizijoje nebus atsižvelgta į konkrečias, greitų sprendimų reikalaujančias dabartines problemas, su kuriomis susiduria Europa. „Manau, kad naujoji Komisija be 10-ties metų strategijos jaučiasi nuoga, todėl skuba priimti sprendimą“, - teigė jis.

Briuselio ekspertų grupė, Europos politikos centras (EPC) abejojo, ar ES turi visas priemones šiems plataus užmojo tikslams įgyvendinti. „Žvelgiant į tikslus atrodo, kad priemonės jiems įgyvendinti yra daugiausia šalies narės lygio, taigi lieka tik pamatyti, kaip šįkart šalys narės suderins veiksmus siekdamos tikslų“.

EPC taip pat suabejojo, ar išmintinga atskirti Stabilumo ir augimo pakto ir „Europa 2020“ politikos krypčių tikslus. „Kai Stabilumo ir augimo paktas sąmoningai atskiriamas nuo „Europa 2020“ strategijos, tarp svarbiausių tikslų nebeminimas esminis dalykas – viešųjų finansų tvarumas. Tai reiškia, kad „Europa 2020“ nėra visapusė ekonomikos reformos strategija ir yra priklausoma nuo sėkmės kitoje politikos krypties srityje“.

Žinoma, teigiama, kad „Europa 2020“ politikos krypčių tikslai didžia dalimi priklausys nuo šalių narių viešųjų finansų padėties. Pasiūlytas valdymo mechanizmas „vis dar daugiausia švelnus“, - remdamasis lyginamąja analize, stebėjimu ir rekomendacijomis teigė EPC.

„Taip, vyriausybės galės būti įspėtos, jei nesiims reikiamų veiksmų, bet ar tikrai šalys narės nori tai nuolat daryti, vienodai tai taikyti visoms šalims narėms?“ – pažymėjo EPC.

ES pagrindinė darbdavių lobistų grupė „BussinessEurope“ teigė, kad strategija „Europa 2020“ pateikė „naudingą pagrindą“ Europai tapti „didesne pasaulio žaidėja“. Tačiau pažymėjo, kad norint, jog „Komisijos komunikatas taptų tikromis veiksmų gairėmis, reikia veikti greičiau ir labiau susitelkus“.

Užuot laukus iki 2020 metų, „BussinesEurope“ pasiūlė griežtai įvertinti strategijos vykdymą 2014 metais, o pagal tai būtų galima spręsti, ar dabartinė Komisija viską padarė. „Lisabonos strategija nepasiteisino, nes pirmuosius penkerius metus Komisijos mandatas šiam dešimties metų laikotarpiui nebuvo vykdomas.“

Buvęs ES komisaras Marijus Montis (Mario Monti), šiuo metu rengiantis oficialią ataskaitą dėl paramos vidaus rinkoje atnaujinimo, sakė, kad jei Europa nori turėti bendrą išorės rinkos poziciją, ji turi vengti sukelti „balsų kakofoniją“ namie. Jis teigė, kad Europos lyderiai turi prastą įprotį – užuot prisiėmę atsakomybę už bendrai priimtus sprendimus Briuselyje, jie kaltina ES.

Tačiau iš krizės Europa pakilo sustiprėjusiu prestižu, nes dabar į jos socialinės rinkos ekonomikos modelį žiūrima daug rimčiau, jos kompanijos ir piliečiai nėra taip įsiskolinę kaip Jungtinėse Valstijose.

Komisija buvo kritikuojama už palyginti trumpą laikotarpį, per kurį buvo galima teikti siūlymus dėl strategijos. ES vadovybė paskelbė trumpą 1500 pasiūlymų santrauką, bet socialinės ir aplinkos visuomeninės organizacijos (VO) piktai reagavo į Komisijos pareiškimus, kad jos „iš esmės“ pritaria plano projektui. (EurActiv 2010 02 04). VO paragino sustiprinti strategijos socialinius aspektus ir teigė, kad Komisija VO atsiliepimą nudažė „rožine spalva“.

Kalbėdamas ES pirmininkaujančios Ispanijos vardu, Ispanijos pramonės ministras Migelis Sebastijanas (Miguel Sebastian) sakė, kad, atsižvelgiant į kylančių Kinijos ir Indijos ekonomikų iššūkį, Europoje reikia struktūrinių reformų. Jis taip pat pažymėjo, kad šalys narės nelaiko Lisabonos strategijos „visiškai nepavykusia“, nes strategija paragino kai kur žengti teisinga linkme.

Tačiau jis pripažino, kad griežtesnės atskaitomybės priemonės padės įgyvendinti Lisabonos strategijos perėmėją – „Europs 2020“. „Verslas dirba kiekybinės pažangos link, o vyriausybės ne visada dirba pagal šį metodą. Manau, tai nėra gerai. Tikslai turėtų būti ilgalaikiai“, - sakė ministras.

Europos liaudies partijos (angl. EPP), turinčios didžiausią frakciją Europos Parlamente, lyderis, Pralamento narys Džozefas Daulas (Joseph Daul) sakė, kad turėtų būti sustiprintas naujosios strategijos „Europa 2020“ vadovavimas. „Lisabonos strategija nebuvo sėkminga dėl silpnos vadovavimo struktūros ir šalių narių atskaitomybės trūkumo. Tai neturi pasikartoti“, - sakė D. Daulas. EPP pabrėžė smulkiojo verslo svarbą ES ekonomikai teigdama, kad reikia labiau stengtis sumažinti administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Europos Parlamento Socialistų ir demokratų (angl. S&D) frakcija kritikavo Europos Komisijos pasiūlytą strategiją dėl „plataus užmojo stokos“. „Komisijos pasiūlyme nepakankamai skatinama ekologija, naujų darbo vietų kūrimas ir socialinė politika, visa strategija per daug vangi“, - sakė S&D frakcijos pirmininko pavaduotojas ekonomikai ir socialiniams reikalams, Parlamento narys Stefenas Hjugesas (Stephen Hughes).

„Sveikintinas įsipareigojimas mažinti skurdą, tačiau Komisija niekada neskyrė visos savo energijos stipriai socialinei politikai. Aišku, kad per ateinančius metus turėsime svarbią užduotį - priversti Europą pirmiau pasirūpinti žmonėmis, o ne rinkomis“, - pridūrė S. Hjugesas.

Atsakydama S&D frakcija nubrėžė savo Europos ekonomikos prioritetus, pabrėždama „naują susitarimą dėl ekologinių priemonių“, kuris, jos nuomone, iki 2020 metų sukurtų 10 mln. darbo vietų. Frakcija mano, kad ateinančio dešimtmečio prioritetai turi būti šie:

• Naujas susitarimas dėl tvarumo.
• Visiškas ir aukšto lygio užimtumas, padorus darbas ir socialinė moterų ir vyrų aprėptis.
• Kova su skurdu, nelygybe ir nesaugumu.
• Aukšto produktyvumo žinių ekonomika.
• Socialinė ir teritorinė sanglauda.

Liberalų ir demokratų aljanso frakcija (angl. ALDE) Europos Parlamente PRITARĖ Komisijos siūlymams teigdami, kad pasiūlyti tikslai „ir plataus užmojo, ir realistiniai“.

Tačiau, frakcijos manymu, tam, kad pasiūlyti tikslai būtų įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu, strategijai reikia „aštresnių dantų“. „Strategijos „Europa 2020“ išryškinimas tikrai susilaukia reikiamo pritarimo“, - sakė ALDE frakcijos lyderis, Europos Parlamento narys Gajus Ferhofstadtas (Guy Verhosfstadt). Tačiau jis sakė, kad yra „įsitikinęs“, jog Komisija „turi tvirčiau sėdėti vairuotojo kėdėje“ ir naudoti rimbo ir saldainio smetodą.

„2020 m. strategijoje šalys viliojamos pažadais, bet už neįvykdytus tikslus joms gresia tik Komisijos įspėjimas, kuris vargu ar išgąsdins valstybių finansų ministrus“. „Pritariu, kad Europos Komisija, o ne Europos Vadovų Taryba turėtų nustatyti tikslus, prižiūrėti jų vykdymą ir įvardinti bei sugėdinti atsiliekančiuosius, nes šalims narėms visada trūks politinės valios savikritikai.“

G. Ferhofstadtas taip pat mano, kad verslui „reikia stabilios teisinės ir makroekonominės sistemos, kurioje jis klestėtų ir investuotų. Bendroji rinka ir viena valiuta neišvengiamai pareikalaus bendrais principais plėsti makroekonomikos politikos krypčių planavimą“.

Kalbėdama apie Graikijos skolų krizę, ALDE atstovė Lena Ek (Lena Ek) sakė: „Apgaulinga statistika – nepriimtina, apgaudinėjančios šalys turėtų būti baudžiamos“. Būtina nustatyti aiškius privalomus rodiklius ir užtikrinti, kad Komisija būtų atsakinga už jų vykdymą.

Švedijos Europos Parlamento narys pasiūlė sukurti „Europos pinigų fondą“, kuris ištikus krizei padėtų stabilizuoti rinkas.

Europos Parlamento Žaliųjų frakcija kritikavo Komisijos pasiūlymą kaip „trumparegišką mėginimą“ 2020 metų vizijai apibūdinti. „Griežtas Komisijos prisirišimas prie BVP augimo, kaip varomojo ekonomikos vystymosi rodiklio, – tiesus kelias į pakartotinę nesėkmę“, - sakė Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos nariai Klodas Turmesas (Claude Turmes) ir Filipas Lambertsas (Philippe Lamberts).

Žaliųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas K. Turmesas aktyviai pasisako už pasinaudojimą krize kaip unikalia galimybe pereiti prie mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos, bet pažymi, jog strategijoje mažai skatinamos aplinkosauginės technologijos ir beveik neužsimenama apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Jis pabrėžia, kad pasiūlyme perspėjama, jog ES gresia pavojus perleisti ekologinių technologijų lyderystę JAV ir Kinijai, bet jame nenumatoma jokių priemonių šiai lyderystei išlaikyti.

Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, ir bendrojo ekonominio intereso įmonių centras (angl. CEEP) teigia, kad efektyvios viešosios paslaugos gyvybiškai svarbios sėkmingam strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui. CEEP generalinis sekretorius Ralfas Resčas (Ralf Resch) sakė: „Be puikiai veikiančių švietimo sistemų, tinkamo ir efektyvaus energijos tiekimo infrastruktūrų, tvarios sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų pažangus, tvarus ir integracinis augimas neįmanomas.“s

Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos (angl. Eurochambers), kuri vienija daugiau kaip 1200 Prekybos ir pramonės rūmų Europoje, Europos reikalų direktorius Benas Batersas (Ben Butters) sakė, kad naujasis planas turi būti griežtesnis už ankstesnįjį. „Lisabonos strategija buvo stipri plačiais užmojais, bet silpna veiksmais. Šiandien kaip niekada aišku, kad reforma - ne pasirinkimas, ji būtina, taigi „Europa 2020“ strategija privalo būti pastatyta ant tvirtesnių pamatų, nei jos pirmtakė, ji turi remtis stipria atsakomybe, efektyviu įgyvendinimu bei griežtu stebėjimu ir koordinavimu“.

B. Batersas apibūdino atvirą koordinavimo metodą kaip „ypač ydingą“ ir teigė, kad, norint užtikrinti tikslų įgyvendinimą, jį reikia sustiprinti ir pavadinti kitaip. Eurochambers nuomone, strategijai „Europa 2020“ turėtų pritarti visos suinteresuotos šalys nuo Briuselio iki vietinio lygmens, efektyvi komunikacijos strategija atliktų reikšmingą vaidmenį užtikrinant paramą naujoms gairėms.

Europos smulkiųjų ir vidutinių įmonių asociacijų sąjunga (angl. UEAPME)paragino pašalinti vidaus rinkoje išliekančias kliūtis ir toliau mažinti administracinę naštą verslui. Sąjunga nori, kad strategijos formuotojai, rengdami reglamentus, galimybes gauti finansavimą ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, „pradėtų nuo mažo“.

UEAPME akcentavo iššūkius, su kuriais susiduria smulkusis ir vidutinis verslas, ir pasiūlė geresnį patekimą į rinkas (į vietinę ir trečiųjų šalių rinkas), sąžiningą konkurenciją ir vienodų sąlygų sudarymą. Remdamasi „Smulkiojo verslo aktu“, sąjunga pabrėžė įsipareigojimų efektyviai įgyvendinti politiką svarbą.

Europos regionų asamblėjos (angl. AER)generalinis sekretorius Klausas Klipas (Klaus Klipp) sakė, kad procesas turėtų vykti „iš apačios inicijuojamu būdu“ nustatant ir įgyvendinant valdymo struktūras, įtraukiant regionų dalyvius.

Eucomed, atstovaujanti medicinos technologijų sektoriui, strategijoje norėjo matyti daugiau inovacijoms skirtų skatinimo priemonių. Savo pareiškime Europos Komisijai grupė teigia sveikinanti plano tikslus, bet pabrėžė visų politinkos krypčių atitikimo strategijai „Europa 2020“ būtinybę.

„Svarbu, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų nukreiptos skatinti naujoves ir sukurtos padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui panaudoti naujovių galimybes kuriant naujus produktus. Tai taip pat taikoma ir atlygio sistemoms, kurios ne visada įtraukia visą priežiūros procesą ir ilgalaikių pacientų gydymo rezultatus“, - sakė Eucomed vadovas Džonas Vilkinsonas (John Wilkinson).

Europos studentų sąjunga (angl. ESU) pritarė, kad strategijos „Europa 2020“ plane atkreiptas dėmesys į švietimą. „Tačiau ESU nerimauja, kad dokumentas neatspindės strategijos esmės, jei jame nebus numatyti konkretūs tikslai“, - sakė studentų atstovė Ligija Deka (Ligia Deca). ESU nori, kad strategijos formuotojai sudarytų ilgalaikį kursą studentų mainams, kintančiam įgūdžių poreikiui ir valstybės investicijoms į aukštąjį mokslą.

Europos jaunimo forumas (angl. YFJ) kritikavo iniciatyvą „Judus jaunimas“, kuri įtraukia tik aukštojo mokslo siekiančius jaunuolius. YFJ prezidentė Tina Radinja (Tine Radinja) sakė: „Raginame prezidentą J. M. Barozą (J. M. Barosso) peržiūrėti ir patobulinti strategijos „Europa 2020“ plane su jaunimu susijusius aspektus“.

„Šiandien tik 30 % jaunimo baigia aukštąjį mokslą. Jei projektu „Judus jaunimas“ norima pasiekti tikrų permainų, jame turėtų būti sutelktas dėmesys į mažiausiai galimybių turinčius jaunuolius, kuriems gresia skurdas, ir nustatytos plataus užmojo gairės jaunimo mainams“, - pridūrė ji.

T. Radnija taip pat mano, kad strategijoje „Europa 2020“ turi būti numatytos aiškios jaunimo užimtumo gairės, ir nori, kad į jas būtų įtrauktas Europos jaunimo paktas, nes jis užtikrintų su jaunimu susijusių politikos krypčių integraciją į visą ES strategiją.

Europos vartotojų asociacija (angl. BEUC)remia pasiūlytus „Europa 2020“ tikslus, nors ir ragina skirti daugiau dėmesio socialinei integracijai ir vartotojų teisėms. BEUC taip pat mano, jog reikia labiau stengtis, kad piliečiai įgautų daugiau galių. Reikia stiprinti bendrąją rinką, o vartotojų apsauga naujojoje strategijoje turi tapti bendru prioritetu.

Konsultacijose dalyvavo ir kelios nacionalinės vartotojų organizacijos. Jos palaikė BEUC poziciją dėl vartotojų politikos krypčių svarbos naujoje strategijoje. Jos visos pabrėžė teisinės apsaugos užtikrinimo svarbą.

Europos profesinio mokymo plėtotės centras (angl. CEDEFOP)mano, kad į strategiją „Europa 2020“ turi būti įtrauktos detalios inovacijų ir kūrybiškumo, ypač švietimo ir mokymo srities, politikos kryptys, įskaitant profesinį mokymą ir ugdymą. Norint ugdyti darbą atitinkančius įgūdžius, į verslo ir tyrimo įstaigų bendradarbiavimą turi būti įtrauktos švietimo ir mokslo valdžios institucijos.

Europos mokslo tyrimų taryba (angl. ERC)pabrėžia žinių vadybos kūrimo svarbą kaip pagrindą inovacijoms, ekologiškai ekonomikai, konkurencingumui ir klestėjimui. Taryba siūlo plėsti pasaulinio lygio žinių infrastruktūras, išlaikyti ir susigrąžinti aukščiausio lygio ES mokslininkus.

Filipas Hercogas (Philippe Herzog), ekspertų grupės „Confrontations Europe“ įkūrėjas, sakė, kad 2020 m. strategija pernelyg trumpalaikė. Buvęs Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos Europos Parlamento narys F. Hercogas teigė, kad viešoms konsultacijoms buvo skirtas per trumpas laikotarpis ir plane nėra ilgalaikės investavimo vizijos.

„Realiai dvejiem trejiems ateinantiems metams strategijoje nėra numatyta jokių restruktūrizacijos politikos krypčių“, - sakė jis. Reikia visapusiškai peržiūrėti ES gamybą, nustatyti gamybos sektoriaus dalis, kurias reikėtų paremti.

„Royal Dutch Shell“ ryšių tarnybos su Europos Sąjunga vadovas Hansas van der Lu (Hans van der Loo) pažymėjo, kad, norint padidinti konkurencingumą, svarbu stiprinti Europos matematikos žinių lygį. Jis tiesiogiai sieja technines žinias su ekonomikos augimu, bet pažymi, jog šalims turtingėjant susidomėjimas matematika ir gamtos mokslais mažėja.

„Švietimas seniai pripažintas kertiniu Europos sėkmės akmeniu. Ateityje jis bus dar svarbesnis Europos klestėjimui ir vaidmeniui pasaulyje. Matematikos, mokslo ir technologijų žinių lygis darosi vis svarbesnis stimulas tvariai, pažangiai ir konkurencingai Europai. Tačiau studijuojančiųjų šias disciplinas neišvengiamai mažėja, todėl reikia priemonių, stabdančių technikos mokslus studijuojančių studentų mažėjimo tendencijas, atkurti Europos talentų rengimą“, - sakė H. van der Lu.

Europos telekomunikacijų tinklų operatorių asociacija (ETNO) mano, jog tam, kad būtų įgyvendinti „Europa 2020“ tikslai, iniciatyvai „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ turi būti suteiktas pagrindinis vaidmuo. ETNO direktorius Maiklas Bartolomėjus (Michael Bartholomew) sakė, kad sėkmė labai priklausys nuo greitaeigės plačiajuostės infrastruktūros plėtros ir to, kiek privatus ir viešasis sektoriai pasinaudos jos teikiama nauda.

„Tam, kad pagreitėtų privačios investicijos į greitaeigio interneto diegimą, nacionaliniai reglamentuotojai, vadovaujami Europos Komisijos, šiuos tikslus turi įgyvendinti praktiškai, vystydami tikslingesnę ir proporcingai sureguliuotą aplinką“, - pridūrė jis.

Europos standartų organizacijos (angl. CEN, CENELEC, ETSI)pabrėžė, kokį vaidmenį standartizacija galės atlikti, prisidėdama prie strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų ir ypač tolesnėje bendrosios rinkos plėtroje.

Pasaulio gamtos fondas (angl. WWF)teigė, kad Komisijos plane „Europa 2020“ trūksta „plataus užmojo“. „Pritariame kai kuriems drąsesniems veiksniams, tokiems kaip išteklių naudojimo efektyvumas, bet tokiai ilgalaikei strategijai nenumatytas pakankamas vadovavimas“, - rašoma WWF pareiškime. „Labai gaila, kad strategijoje nenumatyta nė vienos aiškios krypties dėl didžiausių netolimoje ateityje įvyksiančių žemės ūkio (Bendrosios žemės ūkio politikos reforma), žuvininkystės (Bendroji žuvininkystės politikos reforma) ir kaimo plėtros politikos krypčių reformų, apie jas dokumente beveik neužsimenama.“

Žaliųjų visuomeninių organizacijų tinklas - Europos aplinkos agentūra (angl. EEB)pritarė pasiūlymui dėl efektyviai išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos, įskaitant „pavyzdinę iniciatyvą“ mokslo tyrimams ir pramonei skatinti.

„Ekologinių ribų paisymas kartu sudarant sąlygas ekonominei veiklai neišeikvojant gamtinių išteklių ir neapsunkinant mūsų planetos ekosistemos – svarbiausias tvarių darbo vietų ir tvarios ekonomikos sukūrimo veiksnys“, - teigė WWF. „Užuot eksploatavę gamtą, turime atrasti jai vietos.“

NUORODOS

Europos Sąjunga

• Europos Komisija: Komisija pradeda konsultacijas dėl 2020 m. Europos Sąjungos: Naujoji racionalesnės, ekologiškesnės socialinės rinkos ekonomikos ES kūrimo strategija.
• Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas: Ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo strategija (Lisabonos strategija).
• Europos Vadovų Taryba: Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy)
• Europos Komisija: ES 2020 m.
• Europos Komisija: Europa 2025 m.
• Regionų komitetas: Konsultacijos „Jūsų nuomonė apie „Europą 2020“.
• Regionų komitetas: Regionų komiteto pranešimas Europos Vadovų Tarybos birželio mėn. susitikimui dėl „Europa 2020“.
• Regionų komitetas: Kad būtų visiškai pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, jai reikia vietinių ir regioninių valdžios institucijų.

Politinės frakcijos

• Žalieji/EFA: Po Lisabonos strategijos – žalieji ragina atidėti strategiją „Europa 2020“.
• Socialistai ir demokratai: 2020 m. Europos Sąjungos vizija: naujos ES plėtros strategijos link.
• Socialistai ir demokratai: Aukščiausiojo lygio susitikimo atidėjimas sustiprintų atsigavimo planą.
• Socialistai ir demokratai: Gyvenimo būdo pokyčiai per dešimtmetį: 2020 m. Europos vizija.

Verslas ir pramonė

• Europos pramonininkų apvalusis stalas: Greiti laimėjimai.
• Europos pramonininkų apvalusis stalas: 2025 m. vizija.
• Europos e.įgūdžių asociacija: „EUROPA 2020“ – ICT įgūdžių pažanga.

Ekspertų grupės/ akademinė visuomenė

• Europos politikos centras (EPC): 2020 m. Europa geresnė, bet nepakankamai.
• Socialinė platforma: Strategijos „Europa 2020“ priėmimo atidėjimas leistų įvykti tikroms demokratiškoms diskusijoms.

Straipsniai

• EurActiv Čekijos Respublika: Nová „Lisabonská strategie“ se stala terčem ostré kritiky.
• EurActiv Slovakija: Turecko má plán ako oživiť prístupové rokovania.
• EurActiv Turkija: AB’nin yeni ‘2020 stratejisi’ yaylım ateşine tutuldu.
• EurActiv Lenkija: Strategia UE 202.

Tinklaraščiai

• Europos inovacija (Blogactiv): Konsultacijos dėl „ES 2020“ žymi Briuselio sugrįžimą prie politikos ir esmės.
• Finegano laimikis (Blogactiv): Darbo rinkos krizė – daugėja „nepriklausomų“ darbuotojų.
• Europos inovacija (Blogactiv): „ES 2020“ pasiūlymas: naujas istorijos puslapis, kurio tikėjomės?

Straipsnis publikuotas EurActiv.com š.m. vasario 24 d., atnaujintas liepos 27. Pilnas tekstas anglų kalba: http://www.euractiv.com/en/priorities/europe-2020-green-growth-and-jobs-linksdossier-280116